The Crisis and economic recovery in Baltic countries at close range

LTStraipsnio tyrimo tikslas yra pateikti statistinius duomenis apie Baltijos šalių prieškrizinę ir pokrizinę būklę ir pristatyti politikos formuotojams pagrindines pamokas remiantis trijų mažų šalių patirtimi. Pirma ir akivaizdžiausia pamoka yra ta, kad reikia vengti pažeidžiamumo. Tai reiškia, kad vyriausybė turi stebėti besikaupiantį svertinį skolos finansavimą. Kadangi poreikis skolintis ir gauti finansavimą iš išorės kyla iš poreikio augti bet kokia kaina, vyriausybės turi perorientuoti augimo strategijas. Protinga būtų rinktis lėtesnę, bet geresnės kokybės augimo strategiją, tokią, kuri geriau absorbuoja vietinius išteklius ir turi didesnę pridėtinę vertę. Kai kurie analitikai recesijas laiko „kūrybinės destrukcijos“ laikotarpiais. Recesijos sąlygos prisideda prie ekonomikos restruktūrizavimo stimuliuodamos verslo kaitą, firmų įėjimą ir išėjimą, motyvuodamos firmas pritaikyti produktus ir verslo procesus. Dinamiški, inovatyvūs verslai vaidina svarbų vaidmenį išvedant ekonomiką iš recesijos. Vyriausybių vaidmuo yra paskatinti inovacijas ir būti lankstesnėmis teikiant paramą. Tai apima ryšius tarp sektorių ir specializacijų ir dialogą su organizatoriais skatinant inovacijas. Daugelyje tyrimų analizuojamos tam tikros adaptacijos recesijos sąlygomis, tokios, kaip pokyčiai marketinge, moksliniuose tyrimuose, mokymuose, kainodaroje. Tačiau nekalbama, ar tokie pokyčiai sudaro fundamentalius strateginius pokyčius. Tolimesniuose tyrimuose tikslinga susikoncentruoti į ekonominės ir finansinės krizės makro ekonometrinius modelius ir ekonomikos atsigavimo priemones.Reikšminiai žodžiai: Atsigavimo vertinimas; Baltijos šalys (Baltic states); Ekonomikos atsigavimas; Ekonominė krizė; Krizė Baltijos šalyse; Viešoji politika; Viešosios politikos atsakomybė už krizę; Baltic countries; Crisis in Baltic countries; Economic crisis; Economic recovery, public policy; Evaluation of recovery; Public policy responses to the crisis; Recovery of economies.

ENThe paper analyses the crisis and recovery in three Baltic countries, Estonia, Latvia and Lithuania. Using macroeconomic data for the three countries over a 12-year period, 2005-2011, the paper examines the factors leading to- and out the crisis, the policy responses to the crisis, an evaluation of their recovery and the lessons that can be learned. Three years after the 2009 recession, the global recovery is faltering. The present analysis undoubtedly shows that Estonia has passed the crisis due to excellent readiness with least losses, and it was valued at the admission to the EU Euro countries union. What about other two countries? They have passed the crisis with huge losses. The policymakers in all three countries are under pressure to act. What after-crisis policy strategies are under choice judging at a long-term perspective? The first and most obvious lesson is that a vulnerability of economy should be avoided. The recession conditions contribute to the economic restructuring through stimulating the business churn, the entry and exit of firms, and by motivating the incumbent firms to adapt products and business processes. The dynamic, innovative new businesses have an important role to play in leading the economy out of recession. The restructuring of banking sector, aimed at the sound balance sheets, the better risk management and increased transparency, is also of the essence of after crisis lessons. The economic recovery and growth beyond the current period of large-scale deficit spending by governments will require an increase in household consumption especially in Lithuania. The Governments have to be watchful about the build-up of leveraged debt financing. The paper concludes with an outline of key lessons for policy makers from the experience of the three countries. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology