Daugiakalbystė LDK: realijos, politika, žaidimai

LTStraipsnyje nagrinėjamas daugiakalbės valstybės formavimasis viduramžių Lietuvoje. Siekiama išanalizuoti daugiakalbystės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ištakas bei jos sąsajas su Lietuvos visuomenės vystymusi, politiniu, kultūriniu savitumu, lingvistine įvairove ir etninio identiteto formavimusi. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – daugiatautė, įvairiakalbė ir daugiareliginė valstybė vidinei ir išorinei komunikacijai buvo priversta vartoti daugiakalbystę. Visų pirma daugiakalbystę skatino siekis integruoti Lietuvos valstybę tiek kultūrine, ekonomine, tiek ir politine prasme į tuometinę Europą. Kunigaikščio Gedimino 1323 m. gegužės 26 d. laiške pranciškonų ordinui į Lietuvą buvo kviečiami lenkų, žemgalių ir rusų kalbas mokantys vienuoliai. Itin plačiai daugiakalbystė LDK skleidėsi vidinėje komunikacijoje: vien rašto ir literatūros reikalams LDK vartotos mažiausiai šešios kalbos. Antra tiek kalbų vartota atskirų etninių grupių buitiniai komunikacijai. XVI a. sustiprėjusios kalbinės politikos apraiškos sąlygojo susiformavimą mažiausiai keturiems kultūrinių informacijos sklaidos kodų, išlikusiems iki pat XIX a. Jie visi rėmėsi skirtingos kalbos – kaip kultūrinės raidos veiksnio iškėlimu. Daugiakalbystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje formavosi ankstyvaisiais valstybės egzistavimo amžiais ir yra sietina tiek su geopolitine senosios Lietuvos situacija, tiek ir su vidine daugiatautės valstybės politine sąranga. Kultūriniai, religiniai ir politiniai procesai lėmė specifinę komunikavimo valstybėje situaciją, pasireiškusią keleto kalbų beveik paraleliu vartojimu visuomenės gyvenime.Kalbos turėjo įtakos ir keturių skirtingų kultūrinių informacijos sklaidos kodų susiformavimą, iškėlusį lietuviškąjį, lotyniškąjį (romėniškąjį), gudiškąjį ir lenkiškąjį arba sarmatiškosios kultūros modelius. Kalbos politizavimas, įvykdytas 1697 m., kai remiantis Koekvacijos įstatymu (Coaequatio iurium) valstybės kanceliarijoje įsitvirtino lenkų kalba, reiškė esminius pokyčius valstybės kalbinėje politikoje: pirma tarp lygių LDK tapo lenkų kalba. Tačiau valstybės daugiatautiškumas bei įvairiakonfesiškumas daugiakalbystę išlaikė kultūrinėje komunikacijoje, literatūroje, religijoje, moksle. Daugiakalbystė iš valstybės kanceliarijos pasitraukė į viešuosius parateatrinius renginius, įsitvirtino proginėje kūryboje ir įmantriojoje poezijoje, kur dažniausiai reiškėsi multilingvistiniais valdovų ir didikų sveikinimais. Sveikinimai (Gratulationes) – specifinis literatūros žanras, tiesiogiai susijęs su didikų rūmų viešojo gyvenimo tradicijomis ir papročiais. Sveikinimai daugeliu kalbų priklauso proginės kūrybos sričiai ir iliustruoja anuometinį visuomenės lingvistinį išprusimą bei imperinės arba politinės įtakos tendencijas. Čia be lietuvių kalbos vartotos lotynų, rusėnų, bažnytinė slavų, lenkų, latvių, vokiečių, italų, prancūzų kalbos, tačiau sutinkamos ir gana egzotiškų (LDK atveju) kalbų: sirų, vengrų, suomių, belgų, anglų, škotų, airių, ispanų, čekų. Žaidimai kalbomis, kartais ir abėcėlėmis, plito ir privačioje aplinkoje. Nemaža tokių apraiškų pavyzdžių randame marginalinėje raštijoje (laiškuose, draugystės įrašuose, knygų proveniencijose ir t. t.). LDK saulėlydyje daugiakalbystė siaurėjo, bet valstybės daugiatautiškumas ir atsiradusios naujos politinės slinktys lėmė jos tolesnį gyvavimą mūsų krašte. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Makaroniko" poezijos stilius; Daugiakalbiškumas; Daugiakalbystė; Draugų knygos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Makaroniko poezijos stilius; Proginė literatūra; Raštija; Sveikinimai; Sveikinimai (gratulationes); "Makaroniko" style of poetry; Writings; Greetings; Greetings (gratulationes); Makaroniko style of poetry; Multilingualism; Notes; Notes of friendships; Of friendship; Writings.

ENPresent article analyses the formation of multilingual society in medieval Lithuania. It aims specifically at investigating the origin of multilingualism in the Grand Duchy of Lithuania and its implications on the development of Lithuanian society, political and cultural peculiarity, linguistic diversity as well as the construction of ethnic identity. The Grand Duchy of Lithuania, a nationally and linguistically diverse, multireligious state, had to turn to multilingualism for internal and external communication. Firstly, multilingualism was encouraged by the aspiration to integrate the state of Lithuania into the Europe of those days in the cultural, economic and political sense (even in the pre-Christian period). The Grand Duke Gediminas in his letter, dated on 26 May 1323, addressed to the Franciscan monks, requested sending four brothers who knew Polish, Semigalii and Russian to Lithuania. Multilingualism flourished exceptionally in the internal communication of the Grand Duchy of Lithuania: at least six languages were used for the purposes of script and literature alone. The same number of languages was used in everyday communication among different ethnic groups. In the 16th century, the strengthening of linguistic policy manifestations enabled the formation of at least four cultural information dissemination codes that survived until the 19th century. All of them were based on signification of a different language as the aspect of cultural development.As the study revealed, the origin of Lithuanian multilingualism can be associated with both the geopolitical situation of the ancient Lithuania and internal political framework of a multinational state. Cultural, religious and political processes determined a specific situation of communication in the country which manifested itself by almost parallel use of several languages in societal life. Languages exerted impact upon the formation of four different cultural information dissemination codes, discerning the models of Lithuanian, Latin (Roman), Byelorussian and Polish or Sarmatian culture. Politicization of language performed in 1697, when on the basis of the law of Coequation (Coaequatio iurium) the Polish language was entrenched in state offices, indicated essential changes in the state language policy: the Polish language became one among the equal languages of the GDL . Still the multinationality and diversity of confessions were maintained in cultural communication, literature, religion and science. Multilingualism disappeared from the state offices to emerge in public paratheatre events and was firmly anchored in creativity for special occasions and sophisticated poetry where it was mainly expressed by multilingual greetings of sovereigns and the noble. Welcoming speeches (Gratulationes) form a specific genre of literature, directly related to traditions and habits of public life of the nobility. Welcoming speeches at large belong to the area of occasional creativity and illustrate linguistic literacy of the society and tendencies of imperial or political impact of those times. [...]. [From the publication]

• Kalbų varžybos : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų sveikinimai / parengė, iš lotynų kalbos išvertė, įvadą ir komentarus parašė Eugenija Ulčinaitė. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2010. 272 p.
• Latinitas LDK raštijos raidoje / Sigitas Narbutas. Senoji Lietuvos literatūra. 2006, 21, p. 137-170.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI-XVII amžiaus dvikalbis tekstas: adresatas ir kalbinė raiška / Eugenija Ulčinaitė. Senoji Lietuvos literatūra. 2006, 21, p. 63-79.
• Res Lituana : Kunigaikštystės bendrija. Kn. 1, Respublikos steigimas / Darius Kuolys. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 254 p.
• Šešioliktojo amžiaus raštija / sudarytojai Algis Samulionis, Rasa Jurgelėnaitė, Darius Kuolys. Vilnius : Pradai, 2000. 523 p.