LTStraipsnyje analizuojamos kai kurios esminės žmogaus teisės į saugią gamtinę aplinką ir jų užtikrinimo problemos bei galimybės globalizacijos sąlygomis. Atskleidžiama globalizacijos procesų įtaka aplinkai, visuomenei ir žmogaus teisėms. Daroma išvada, kad globalizacijos procesai, kurie yra neišvengiama ir būdinga XXI amžiui visuomenės raidos ir gerovės augimo sąlyga, tačiau kartu sukelia ir neigiamus aplinkai ir visuomenei padarinius: neracionalų ir netaupų gamtos išteklių naudojimą, didėjantį aplinkos teršimą, klimato kaitą, blogina žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatą. Tai, savo ruožtu, riboja ir net pažeidžia tam tikras socialines žmogaus teises. Straipsnyje apibrėžiama saugios aplinkos teisinė samprata ir pagrindžiama iš esmės nauja žmogaus teisių į saugią aplinką samprata. Jos esmė yra ta, kad žmogaus teisės į saugią aplinką yra apibendrinantis terminas, tam tikrų socialinių teisių aplinkosaugos srityje sistema, kurių objektas yra saugi aplinka kaip visuma, t.y. gamtinės aplinkos kokybės išlaikymas, jos saugojimas nuo bet kokio kenksmingo išorinio poveikio ir gerinimas, tinkamos gamtinės aplinkos žmonėms sveikai gyventi ir vystytis užtikrinimas, racionalus ir taupus gamtos išteklių naudojimas, taip pat tarptautinio lygio aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas. Daroma išvada, kad žmogaus teisių į saugią aplinką sistemą sudaro tarpusavyje susijusios trys teisių grupės: 1) teisė į kokybišką gamtinę aplinką, 2) teisė į saugią gamtinę aplinką ir 3)teisė į atsargų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą. Analizuojamos specialios šiu teisiu užtikrinimo priemones: reglamentavimas tarptautiniuose, ES ir Lietuvos aplinkos teises šaltiniuose, prevenciniu aplinkosaugos priemoniu igyvendinimas taip pat griežtos teisines atsakomybes principo taikymas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinka; Aplinkosauga; Aplinkosaugos teisė; Teisė į sveiką aplinką; Žmogaus teisės; Environment; Environmental law; Human rights; Right to healthy environment; The right to a healthy environment.
ENThis paper examines some of the fundamental human rights to a safe natural environment protection problems and the opportunities of globalization. Disclosed in the processes of globalization, which is an inevitable and intrinsic twenty-first century society and the growth of wealth, but also causes and negative environmental and social consequences: the irrational and wasteful use of natural resources, increasing environmental pollution, climate change, deteriorating the quality of life and health. This, in turn, limits, and even violate certain social rights. This paper defines the concept of a safe environment for legal and justified a major new human rights to a safe environment concept. Its essence is that the human right to a safe environment is the generic term for a number of social rights, environmental protection system, the object of which is safe for the environment as a whole, ie maintaining the quality of the natural environment, its storage from any adverse external effects and improvement of suitable natural environment for people to live healthy and develop in ensuring rational and economical use of natural resources, as well as international environmental measures. It is concluded that the human rights to a safe environment system consists of three interrelated rights groups: 1) the right to a quality natural environment, 2) the right to a safe natural environment, and 3) the right to stock and rational use of natural resources. It analyzes the special rights of the collateral: regulation by international, EU and Lithuanian law sources, preventive environmental measures will also strict liability principle. This paper formulated conclusions and recommendations concerning the issues raised in the possibilities. [From the publication]