Produktyvios valstybės išlaidos ir jų poveikis ekonomikos augimui

LTKiekvienos valstybės tikslas yra užtikrinti šalies gyventojų gerovę, pakankamą valstybės teikiamų paslaugų kiekį ir kokybę. Taip pat siekti, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ir pavyktų mažinti valstybės skolą, neperleidžiant dabarties vartojimo kaštų ateities kartoms. Straipsnio tikslas: ištirti produktyvių valstybės išlaidų ryšį bei poveikį su kitais ekonomikos augimą įtakojančiais statistiniais duomenimis. Straipsnyje analizuojamas valstybės išlaidų paskirstymo efektyvumas bei skirtingų autorių nuomonės apie produktyvių išlaidų reikšmę ir įtaką ekonominiam augimui. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje krizės laikotarpiu buvo naudojamasi tam tikromis produktyviomis valstybės išlaidomis tam, kad būtų finansuojamas padidėjęs neproduktyvių socialinių išlaidų poreikis. Tai leidžia daryti prielaidą, o kartu ir išvadą, kad neproduktyvių išlaidų padidinimas panaudojant produktyvioms išlaidoms skirtinus pinigus trumpuoju laikotarpiu, turi didesnį poveikį visuomenėje, nei pastovus lėšų skyrimas ir jų didinimas neproduktyvioms išlaidoms. Analizuojant produktyvių išlaidų kitimą buvo pastebėta, jog krizės laikotarpiu sumažėjo produktyvių išlaidų finansavimas, tačiau jų dalis visame valstybės išlaidų portfelyje buvo mažesnė tik 2009 metais, o kitais laikotarpiais buvo didesnė, nei neproduktyvių išlaidų dalis. Atlikus statistinių duomenų tyrimą buvo atrasti reikšmingi ryšiai tarp produktyvių išlaidų ir ekonomikos augimo. Analizuojant duomenis buvo pastebėta, kad produktyvios išlaidos turi neigiamą ryšį su nedarbo lygiu.Reikšminiai žodžiai: Biudžetas; Ekonominis augimas; Produktyvios išlaidos; Valstybės išlaidos; Viešosios investicijos; Budget; Economic growth; Government expenditure; Productive expenditure; Public investments.