LTMonografijoje apibendrinami pastarųjų dešimties metų tyrinėjimai, kuriuos jungia bendra tema – šeima ir jos vertybių pokyčiai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Beveik šimtmetį aprėpiantis laikotarpis gana sudėtingas, kupinas išbandymų lietuvių tautai ir jos šeimos vertybėms. Kita vertus, jis įdomus tyrinėtojams laisvės protrūkiu, globalizacijos proceso iššūkiais, modernizacijos ir postmodernizmo idėjomis. Pirmoje monografijos dalyje nagrinėjamos tarpukario laikinosios sostinės ir jos priemiesčių gyventojų nacionalinės vertybės ir miestietiškos sąmonės plėtra. Į miesto šeimos vertybes žvelgiama per skirtingų socialinių sluoksnių miestiečių gyvenseną, mentalitetą, tautinės saviraiškos formas. Antroje dalyje aptariamos etinių ir pasaulėžiūros vertybių sąsajos miesto ir kaimo šeimoje. Paskutinėje, trečioje, dalyje gilinamasi į šeimos vertybių transformacijas šių dienų visuomenėje, modernizacijos ir globalizacijos įtaką šeimos papročiams. Iki šiol dauguma lietuvių etnologų darbų buvo skirti kaimo šeimos tyrimams, todėl šia monografija siekiama atkreipti dėmesį į miestiečių šeimą, naujai užgimusias miesto tradicijas tarpukario Lietuvoje bei jų transformacijas šiuolaikinėje miesto aplinkoje. Miesto šeimos tyrimai globaliame pasaulyje – aktuali problema, padedanti atskleisti šiuolaikinio miestiečio tapatumą, vertybes postmodernioje šių dienų visuomenėje. Manoma, kad ši monografija paskatins naujai pažvelgti į lietuvių šeimos papročius bei įvertinti miesto aplinkos poveikį miestiečių kultūriniam pliuralizmui.
ENThe monograph reviews studies of the recent decade, which have a common theme – changes in family and family virtues since the beginning of the 20th century until the present day. The period covering almost a hundred years is rather difficult, since it is full of challenges for the Lithuanian nation and its family virtues. On the other hand, it is interesting for researchers for its breakthrough of freedoms, globalisation challenges, modernisation and ideas of post-modernism. The first part of the monograph analyses the development of national virtues and urban conscious of residents of the interwar capital and its suburbs. Urban family virtues are analysed through the life style of urban residents of different social layers, mentality and forms of national self-expression. The second part discusses the links between ethnical and worldview virtues in urban and rural families. The last, i.e. the third, part analyses transformations of family virtues in the modern society, and the impact of modernisation and globalisation on family habits. So far, the majority of Lithuanian ethnologists’ works have analysed rural families, therefore this monograph is aimed at drawing attention to urban families, urban traditions newly evolved in the interim Lithuanian and their transformation in the modern urban environment. Research of urban families in the global context is a relevant issue allowing to reveal the identity of a contemporary urban resident and virtues in the contemporary post-modern society. It is believed that this monograph will encourage a new attitude towards Lithuanian family habits and help evaluate the impact of urban environment on the cultural pluralism of urban residents.