Turtingoji mįslių stilistika.Stilistikos pradmenys IX-X klasėse

LT„Pagrindinės mokyklos programoje ir išsilavinimo standartuose“ rašoma, kad IX-X klasėse kartu sudėjus kalbinį ir literatūrinį ugdymą, jau turėtų būti įtvirtinta nemaža teorinių stilistikos sąvokų – stilius, stilizacija, stiliaus ir kompozicijos vientisumas, simbolis, sinonimai, antonimai, alegorija, analogija, kontrastas, epitetas, kartojimas, meninė charakteristika, stilistinės charakterizavimo priemonės, metafora, palyginimas, perifrazė, personifikacija ir kt. Moksleivis jau turėtų bent šiek tiek išmanyti apie eilėdarą, rimą, ritmą, metrą. Straipsnio tikslas – įtvirtinti šias teorines stilistikos sąvokas, mokant atkoduoti mįsles. Mįslė, vienas glausčiausių tautosakos žanrų ir tikras stiliaus priemonių lobynas. Skaitydamas mįslių tekstus ir gilindamasis į jų kūrimo paslaptis, moksleivis apmąsto dvasinę tautos patirtį, pradeda jausti šmaikščiuose tekstuose slypinčią potekstę. Jis aiškinasi archajinę leksiką, mokosi ir loginio, ir vaizdinio mąstymo, ir rašymo, ir kūrimo. Kurdamas naujo turinio mįsles, moksleivis ieško sinonimų, antonimų, kuria palyginimus, metaforas, perifrazes, taip turtina kalbą, lavina vaizduotę ir ugdo fantaziją, išmoksta sąmojo, ritmiškai kalbėdamas, ieškodamas rimų, įgyja estetinės patirties. Mįslių atkodavimo ir kūrimo pratybos leidžia moksleiviams dalytis patirtimi, pasitikrinti, palyginti, kaip, kokiais raiškos būdais tą patį „daiktą“ aprašė ir paslėpė tautosakos kūrėjai ir kaip jie patys. Tokio tipo užduotys moksleiviams yra ir tautosakos pažinimas, ir teorinių stilistikos sąvokų įtvirtinimas, ir kūrybinių galių pasitikrinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mįslės; Paslaptys; Personifikuota parafrazė; Kūrimo raktas; Aiškinimas; Analizė; Interpretacija.

ENThe Basic School Programme and Education Standards provide that lingual and literary education of grades 9-10 consolidate rather few theoretical stylistic concepts: style, stylistics, integrity of style and composition, symbols, synonyms, antonyms, allegory, analogy, contrast, epithet, repetition, artistic characteristic measure, metaphor, comparison, paraphrase, personification, and etc. A student should know about versification, rhyme, rhythm, and metre. The article aims to consolidate these theoretical concepts of stylistics while teaching to decode riddles. A riddle is one of the pithiest genres of folklore and a true style treasury. Reading riddle texts and going deeper into secrets of their making, a student reflects on spiritual experience of the nation and starts sensing the snappy underlying meaning. Analysis of the archaic vocabulary educates in logical and visual thinking, writing and creating. Developing riddles of new content, a student is looking for synonyms and antonyms, creates comparisons, metaphors, and paraphrases also enriches the language, develops imagination, and educates fantasy, learns wit, and while talking rhythmically and looking for rhymes—gains aesthetic experience. Assignments related to decoding and creation of riddles provide students with a possibility to share experience, check and compare what expression methods were used to describe a certain item by folklore creators. Such assignments provide students with both knowledge of folklore and consolidation of theoretical concepts, as well as a possibility to ascertain creative powers.