LTPastaruoju metu daugelio pasaulio valstybių skolos struktūra patiria didelius pokyčius. Tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos ir Portugalijos skolos finansavimo kaštų rodiklių ir jų poveikio ekonomikai lyginamąją analizę. Išanalizavus mokslinėje literatūroje pateikiamas skirtingas valstybės skolos sampratas, nustatyta, jog valstybės skola gali būti apibūdinama ir analizuojama pagal: ją sukėlusias priežastis (santykis su valstybės praeities išlaidomis); jos sąlygojamas pasekmes (finansinių įsipareigojimų ryšiai tarp skirtingų gyventojų kartų); matematinę išraišką (prisiimti, bet dar neįvykdyti valstybinės finansiniai įsipareigojimai). Palyginus Lietuvos ir Portugalijos skolos finansavimo kaštų dinamiką, matoma, kad Portugalija valstybės skolos palūkanoms 2011 metais sumokėjo 3,5 proc., o Lietuva 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokį skirtumą lėmė didesnė pirmosios šalies skolos nominali vertė. Mokamų palūkanų ir skolos santykis 2000–2011 metų laikotarpiu išliko mažesnis Portugalijoje. Išimtis 2006–2008 metai, nes įstojus į ES Lietuvai pavyko pasiskolinti mažomis palūkanų normomis (3,75 proc.). Išanalizavus šalių viešųjų finansų situaciją bei kredito reitingų agentūrų vertinimą, nustatyta, jog ir toliau nesant įsikišimo iš išorės, Portugalijos skolos finansavimo kaštai turėtų augti. Nepasiekus pakankamo BVP augimo, šalies viešųjų finansų situacija blogės. Tuo tarpu Lietuvos skolos finansavimo kaštai turėtų išlikti stabilūs ir kisti proporcingai skolos dydžio kitimui.Reikšminiai žodžiai: Finansų rinkos; Palūkanų norma; Portugalija; Skola; Skolinimosi kaštai; Valstybės skola; Viešieji finansai; Borrowing costs; Debt; Financial markets; Interest rate; Lithuania; Portugal; Public debt; Public finance.
ENThe concept of the public debt and the structural composition of its costs are reviewed in this paper. The research is based on comparison of indicators defining borrowing costs in Portugal and Lithuania. Former’s economy is suffering severe setback because of the debt crisis, which struck several euro zone countries as a result of global recession and instability of financial markets. Due to the similar reasons Lithuania’s public debt more than doubled in last 3 years. Therefore, it is important to determine the burden of borrowing costs to countries economy and its expected impact on future development. Research shows that Portugal’s borrowing cost are due to grow in case of no interference from international funds. Meanwhile, Lithuania should be able to maintain stable interest rates for the financial instruments used. Therefore, condition of public finance sector should stabile in the years coming. [From the publication]