Marco Auge ir Gilles'io Deleuze'o erdvės diskurso atspindžiai Šarūno Barto kinematografijoje

LTStraipsnyje aptariamos filosofo Gilles'io Deleuzeb bet kokios erdvės (l'espace quelconque) bei antropologo Marco Auge ne vietos (non-lieux) koncepcijos, kurios XX a. antroje pusėje taikytos moderniosios kultūros fenomenams (ypač urbanistinei erdvei ir kinui) analizuoti. Šių mąstytojų mintys itin paplitusios šiuolaikinės kinematografinės erdvės tyrimuose, ypač filmų, plėtojančių migracijos, socialinės atskirties ir postkolonializmo diskursus, todėl jos pasitelkiamos analizuoti Šarūno Barto filmų erdvėvaizdžius, kurie atskleidžia trauminės atminties ir tapatybės žymes Lietuvos ir posovietinės erdvės gyventojų sąmonėje. Barto filmuose erdvė funkcionuoja kaip glokalių ekonominių, geopolitinių, kultūrinių skirtybių sankirtos vieta, pasižyminti anonimiškumu, geopolitiniu ir ekonominiu sąstingiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gilles'is Deleuze'as; Marcas Augé; Šarūnas Bartas; Kinas; "bet kokia erdvė"; "ne vieta"; Moderniosios kultūros fenomenas; Cinema; Any space; Non-places; Modern cultural occurrences.

ENThe concepts of the philosopher Gilles Deleuzes any space whatsoever (l'espace quelconque) and antropologist Marc Augės non-spaces (non-lieux), which have been employed to analyse modern cultural occurrences (especially urban space and cinema) in the second half of the 20th c. are reviewed in the article. This space concept has become particularly important in the European cinema of recent decades, which reflects political, economic, social and spiritual changes of the old world, when historical, physical and mental borders disappeared and still keep on disappearing, but reterritorisation and deterritorialisation processes are on the increase. The article reveals that the concepts of any space whatsoever and non-spaces emphasise contemporary cinematographic space (especially in films, using discourses of migration, social segregation and postcolonialism) as a locus of dynamic and dramatic mental, physical and social fluctuations and disclosed their discourse properties. Owing to these reasons, the aforementioned concepts are used to explore Šarūnas Bartas' film sceneries that emulate traumatic memory and identity symptoms which become evident during the change from a Soviet to a capitalistic geopolitical and economical space in the inhabitants of Lithuania and other post-Soviet territories. [From the publication]

• Naujoji darbininkų klasė lietuvių kine: lošėjai, dileriai, kreatyvai / Renata Šukaitytė. Athena. 2014, Nr. 9, p. 160-174.
• Žvilgsnis į Kitą: "Mūsą nedaug" atvejis / Narius Kairys. Fokuse: moterys Lietuvos kine / sudarė: Natalija Arlauskaitė, Lina Kaminskaitė. Vilnius : Lapas, 2021. P. 272-297.