Nuo vizualumo prie ideologijos. Trys priežastys, dėl kurių dekonstruktyvizmo architektūra negalėtų būti postmodernizmo architektūros tęsiniu

LTŠiuolaikinėje menotyroje yra painiavos dėl postmodernizmo laikotarpio meno, kuri dažnai atsiranda ne vien dėl nenusistovėjusių terminų, bet ir dėl susiklosčiusių skirtingų tradicijų atskiruose menotyros ir meno kritikos baruose. Tokių nesusikalbėjimo atvejų pasitaiko ir moksliniuose diskursuose, aptariančiuose dekonstruktyvizmo architektūrą. Ne architektūros sričių menotyrininkai, meno apžvalgininkai iš inercijos ar dėl vizualinio panašumo šią šiuolaikinės architektūros kryptį dažnai pavadina ne tiesiog postmodernia, bet - postmodernizmo architektūra. Tačiau postmodernizmo architektūros samprata architektūros teorijoje yra nusistovėjusi ir turi gana aiškiai apibrėžtus bruožus. Remiantis dekonstruktyvizmo architektūros teorija bei praktika, straipsnyje aptariami trys vizualiai pastebimi, tačiau labiau ideologiniai šių dviejų šiuolaikinės architektūros krypčių skirtumai, kurie neleidžia dekonstruktyvios stilistikos architektūros darbų priskirti postmodernizmo architektūrai bei vadinti šios tęsiniu. Painiavos siūloma išvengti nuosekliau vartojant postmodernizmo, postmodernizmo architektūros ir dekonstruktyvizmo architektūros terminus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė architektūra; Postmodernizmas; Postmodernizmo architektūra; Dekonstruktyvizmo architektūra; Contemporary architecture; Postmodernism; Postmodern architecture; Deconstructivist architecture.

ENLately, the death of postmodern style in art is heard of more and more often. The question of whether the recently prevailing deconstructivist architecture could be considered an extension of postmodern architecture is often raised in the research discourse on architecture. Among the main features that are considered to be postmodern architecture are: quoting historical styles and eclecticism, ornaments and decorativism, ironic and a playful authors' relationship to the architectural forms. However, the creators of deconstructivist architecture usually avoid these components. Creators of deconstructivist architecture do not quote historical architectural styles or their elements and they don't strive to restore traditional architectural forms. They don't try to fake the history of architecture, and they employ archetypical forms only in an indirect way - by contradicting them. In the work of deconstructivist architecture the time of construction is easily identifiable and Zeitgeist ideology is usually evident. Deconstructive creators are more likely to employ the idea of spectrality, when the signs of the time are preserved in the historical land plot. Architects of deconstructivism don't particularly use simple geometric forms or ornaments. These forms are included into architecture only in a deconstructed and deformed manner using repetition, detachment, displacement, insertion and division principles. Complex irregular geometric forms that in some way substitute the ornament and decorativism of postmodern architecture prevail in this architectural trend.For architects striving for the deconstructivism ideology the ironic relation to their work is also contrary. Their work often creates architectural drama or even a sense of physical danger for the viewers. From the theory, and from practice, it is evident that the principles of creating deconstructivist architecture do not match some of the main principles of creating postmodern architecture. Though these two contemporary architectural trends have some unquestionable similarities, they should not be confused due to their main ideological differences. Deconstructivist architecture should be considered one of the trends of postmodernism, and thus related to postmodern architecture. [From the publication]