Vaizdinis posūkis dailėtyroje

LTVaizdinis posūkis, prieš du dešimtmečius pastebėtas Europos ir JAV humanitariniuose moksluose, – tai ypatingas susidomėjimas vaizdais, kilęs dėl naujų technologijų nulemto gausaus jų vartojimo visose gyvenimo srityse. Vaizdai – tai esmiškai kitokia kalba, arba kai kas daugiau nei vien tik ženklai, ir jie formuoja savitą, žodžių kalbai nebūdingą žinojimą. Panašiai kaip kiti posūkiai, vaizdinis posūkis reiškia sustiprintą ir atnaujintą dėmesį „kalbos“ (šiuo atveju, vaizduojamosios) materialumui, medialumui, prasmės radimosi procesams ir ritualams, vaizdų vietoms ir ypač atskiriems, pavieniams vizualiems artefaktams. Vaizdinis posūkis dailėtyroje – tai ne tik objekto išplėtimas ir visų (o ne vien dailės) vaizdų tyrimai, bet taip pat ir vizualūs raiškos būdai. Dailėtyros vaizdaraščiai gali būti svarus indėlis į vizualiosios kultūros kūrimą, nes ši pirmiausia ir suprantama ne kaip padrika optinių reiškinių aibė ar jų aprašymas, bet kaip teoriškai apibrėžta, pagrįsta, konstruojama vaizdinės raiškos ir matymo kultūra. Vaizdų rinkinys, kaip dailėtyros raiškos priemonė, gali parodyti kai ką, kas vaizduose nenusakoma žodžiais ir netelpa į „kalbos“ modelį, pažadinti vartotojų vaizduotę, leisti bent iš dalies patirti vaizdų poveikį. Straipsnyje aptariama humanitariniuose moksluose vykstančio vaizdinio posūkio – kalbinio posūkio tąsos – koncepcija, remiantis teoriniais vaizdinių sampratos ir semiotiškai neišnagrinėjamo vaizdų paveikumo klausimais, aiškinamas jos pagrįstumas, svarstoma vizualių dailėtyros mokslo metodų nauda, nagrinėjamas vaizdaraščio pavyzdys Lietuvos dailėtyroje.Reikšminiai žodžiai: Vaizdinis posūkis; W. J. T. Mitchellas; Vaizdinys; Dėmesio fenomenologija; Vaizdų rinkinys; Pictorial turn; W. J. T. Mitchell; Mental image; Attention phenomenology; Collection of images.

ENArticle discusses the concept of pictorial turn as an extension of linguistic turn; its grounding is explained using theory questions of the notion of mental images and attention phenomenology. In addition, the benefits of visual art criticism methods are considered. W. J. T. Mitchell and Gottfried Boehm who were the first to consider pictorial turn (ger. ikonische Wende) in the 1990s comprehended it as an extension of linguistic turn into image area. In theory this notion does not mean a turn away from language, but a turn into image after language. Similar to other cultural turns, pictorial turn means the renewed and strengthened attention to substantiality, mediality and processes of the language (in this case, pictorial language) and rituals constructing significance, it is also attention given to the place of images and singular images. Pictorial turn should supplement linguistic turn, since the model of arbitrary signs does not apply to the images - it is a different language essentially, something more than just signs and it also constructs knowledge uncommon to verbal language. In this area of research, the turn is constructed when the notions examined convert into the categories of analysis. Pictorial turn means that images convert from the subjects of research into a method. Art criticism can examine images that do not suit a verbal model best by employing visual methods and a visual form of expression. This could be notions-metaphors or diagrams and maps. However, most traditional means employed in art criticism associated with reproduction of art or other imagery are collection of images and image/text. [From the publication]

• Po raudonąja žvaigžde : Lietuvos dailė 1940-1941 m. : parodos knyga / sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė ; [vertėja Jurga Grunskienė]. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 263 p.
• Vaizdinis posūkis : vaizdai - žodžiai - kūnai - žvilgsniai / Erika Grigoravičienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 332 p.