Lydos lietuviai ir jų siekiai išlaikyti lietuvybę (1919-1939)

LTKelis šimtmečius lietuvių tautai, ypač jos žmonėms, gyvenantiems Rytų bei Mažosios Lietuvos žemėse, tautinės plėtros kelias nebuvo lygus. Jie nuolat juto tvyrančią grėsmę savo tautinei egzistencijai. Rytų Lietuvos, į kurią įėjo ir Lydos kraštas, gyventojų nutautėjimui įtakos turėjo įvairios priežastys. Straipsnyje, remiantis skelbtais darbais ir periodine spauda, siekiama atskleisti Lydos krašto lietuvių nutautėjimo procesą bei lietuvių kovą už gimtąją kalbą mokyklose lenkų okupacijos laikotarpiu 1919–1939 metais. Apžvelgiamas Lydos krašto istorinis kontekstas ir įvertinama XIX a. II pusės – XX a. I pusės demografinė situacija. Lydos krašto gyventojų padėtis mažai skyrėsi nuo lietuvių padėties kitose lenkų okupuotose Lietuvos vietovėse. Vietiniai gyventojai iš lenkų valdžios pareigūnų patyrė daug savivalės, smurto, ryški buvo etninė diskriminacija. Lenkai siekė įrodyti, kad lietuvių etninės žemės rytuose yra lenkiškos, todėl gyventojų surašymuose daugelį gyventojų priskyrė prie lenkų, jeigu jie mokėjo lenkų kalbą ir išpažino katalikų tikėjimą. Lenkų administracija nerėmė lietuvių švietimo ir kultūros, trukdė privačių mokyklų ir įvairių draugijų veiklą. Lydos lietuvių švietimo reikalais rūpinosi Vilniaus „Ryto“ švietimo draugija. Privačias „Ryto“ mokyklas lenkai nuolat uždarinėdavo, ilgainiui tokia situacija sąlygojo visišką mokyklų likvidavimą. Vietoj buvusių lietuviškų steigtos valstybinės lenkiškos mokyklos. Atkreipiamas dėmesys, jog 1938 metais Lydos krašte jau nebuvo jokių lietuviškų kultūros ir švietimo įstaigų. Žlugus lenkų okupaciniam režimui, 1942 metais vokiečių surengtas gyventojų surašymas parodė, kad lenkams visiškai nutautinti lietuvių nepavyko, nors nemaža lietuvių dalis, ypač jaunimas, netekęs galimybių mokytis tėvų kalba, sulenkėjo.Reikšminiai žodžiai: Diskriminavimo ir lenkinimo politika; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos valdymo laikotarpis; Lietuvių asimiliacija; Lietuvių mokyklos; Lyda; Lydos apskritis; Lydos kraštas, etninės lietuvių žemės; Lydos lietuviai; Polonizacija; Represijos prieš lietuvius; Rytų Lietuva, Vilniaus kraštas; Vilniaus kraštas; „Ryto“ švietimo draugija; Assimilation of Lithuanians; Eastern Lithuania, Vilnius region; Ethnic Lithuanian lands; Lida; Lida region; Lithuanian schools; Lithuanians of Lida; Period of Polish rule; Politics of discrimination and polonization; Polonization; Repressions against Lithuanians; Rytas educational society; The Lida district; Vilnius Region.

ENFor several centuries the road to national development for the Lithuanian nation, and especially people living in the Eastern Lithuania and Lithuania Minor, was very uneven. They were always feeling that their national existence is at risk. Denationalization of the residents of Eastern Lithuania and Lida was influenced by different reasons. The aim of this article is, basing on published works and periodic press, to reveal the process of denationalization of Lithuanians in Lida and Lithuanian fight for the mother tongue to be used in schools during Polish occupation in 1919-1939. The article reviews the historical context of Lida and assesses the demographic situation in the second half of XIX and in the first half of XX century. Situation of the Lida residents was not very different from the situation of Lithuanians living in other Lithuanian areas occupied by the Polish. Local residents were suffering from abuse, violence and ethnical discrimination practiced by the Polish government. The aim of the Polish was to prove that ethnical Lithuanian territories in the Eastern part of the country are Polish; therefore, during the population census many residents who could speak Polish and treated themselves as Catholics were attributed to Polish. Polish administration did not support Lithuanian education and culture, and they were trying to prevent the activity of private schools and various associations. Matters of Lithuanian education in Lida were managed by Vilnius educational association Rytas. Polish were constantly closing private schools of Rytas and in the longer term schools were completely eradicated. Lithuanian schools were replaced by Polish public schools. The attention is drawn to the fact that in 1938 Lida had no Lithuanian cultural or educational institutions. After the collapse of Polish occupying regime, a population census organized by Germans in 1942 revealed that Polish did not manage to completely denationalize Lithuanians, even though large part.