Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje

LTStraipsnyje analizuojama lietuvių kalbos vartosenos problema XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lydos apskrities bažnyčiose (dabartinės Baltarusijos teritorija) Lietuvos tautinio atgimimo kontekste. Remiantis archyviniais šaltiniais ir to meto periodine spauda siekiama išaiškinti lietuvių kalbos vartojimo faktus ir aplinkybes Lydos apskrities bažnyčiose, įvertinti jų paplitimo mastą. Svarbus šaltinis, leidžiantis charakterizuoti lietuvių kalbos vartojimo apraiškas, yra išlikusi bažnyčių vizitacijų medžiaga. Straipsnyje aprašoma XIX a. kalbinė situacija Lydos apskrityje, atkreipiamas dėmesys į čia egzistavusias sąlygas lietuvių tautiniam atgimimui klostytis. XX a. pradžioje Lydos apskrityje lietuviškai kalbėjo tik Lydos ir Rodūnios dekanatuose. Tyrime akcentuojama Rodūnios parapijos lietuvių situacija po spaudos draudimo panaikinimo. Pabrėžiama, jog didelį vaidmenį lietuvių kalbos vartojimo/nevartojimo procese atliko parapijos kunigai. Jie neturėjo vieningos pozicijos, skatino vietos gyventojus vartoti tik lenkų kalbą, tačiau buvo ir tokių, kurie mėgino aktyvinti lietuvių kalbos vartojimą. Vietos gyventojai lenkai taip pat reiškė pretenzijas dėl lietuvių kalbos vartojimo pamaldose. Taigi kalbinės situacijos dviprasmiškumas sąlygojo daugybę konfliktinių ir smurtinių situacijų. Straipsnyje fragmentiškai užsimenama apie lietuvių kalbos situaciją kitose Lydos apskrities bažnyčiose: Armoniškėse, Asavoje, Benekainyse, Nočioje ir Varenave.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Dvasininkija; Interdiktas; Lenkai; Lydos apskrities bažnyčios; Lydos apskritis; Polonizacija; Rodūnia; Rodūnios bažnyčia; Church; Church of Rodunia; Churches of Lida district; Clergy; Interdict; Lida district; Lithuania; Lyda region; Poles; Polonization; Radun.

ENThe article includes analysis on issues associated with the usage of Lithuanian language in Lida churches (present-day territory of Belarus) in the end of the XIX and in the beginning of the XX centuries in the context of Lithuanian national revival. Basing on historical sources and periodical press at the time t is aimed to ascertain facts and circumstances of usage of Lithuanian language in Lida churches, and to assess the rates of prevelance. Significant source providing the opportunity to characterize manifestation of usage of Lithuanian language is the material on church visitations. The article discribes linguistic situation in Lida in the XIX century and draws attention to conditions existing in this place at the time providing opportunities for the development of Lithuanian national revival. In the beginning of the XX century Lithuanian language was used only in Lida and Rodūnia deaneries. The research involves indications on situation of Lithuanians in Rodūnia parish after the lifting of the Lithuanian Press Ban. It is highlighted that significant role in the process of usage/restriction of usage of the Lithuanian language was played by priests of the parish. They had not had a united position and were encouraging local residents to usage only Polish language; however, there were some priests who were trying to stimulate the usage of Lithuanian language. Local Polish residents were also making claims against the usage of Lithuanian language during religious services. Therefore, the ambiguity of linguistic situation has determined many conflicting and violent situations. The article fragmentary mentions the situatin of Lithuanian language in other churches of Lida, i.e. in Armoniškės, Asava, Benekainys, Nočia andVarenavas.