Liet. nat ùgnies dúoda = Bltr. jak dúba dajé

LTStraipsnyje nagrinėjamas 1974 m. vasarą Pelesoj užrašytas baltarusių frazeologizmas „jak dúba dajé“ ir jo lietuviškas atitikmuo „nat ùgnies dúoda“. Jis čia vartojamas: 1) neapykantai, dideliam pykčiui reikšti; 2) smarkiam virimui nusakyti; 3) nusakyti dideliam norui vesti (tekėti). Sąveikaujančiose kalbose turimi du frazeologizmai semantiškai yra ekvivalentiški, bet leksiniu ir sintaksiniu požiūriu – iš dalies skirtingi. Semantinį identiškumą lemia intensyvumo raiška. Dėl to vyksta tuos posakius sudarančių leksemų dalinė desemantizacija, paprastai būdinga frazeologiniams junginiams. Pelesos frazeologizmai skiriasi daiktavardžių dalimi: iš pirmo įspūdžio atrodo lyg „ąžuolas“ – „ugnis“ būtų priešprieša. Tačiau atsižvelgiant į kitus kalbinius faktus, nesunku įsitikinti „ąžuolo“ ir „ugnies“ paraleliškumu arba jų semantiniu artumu reiškiant intensyvumą. Straipsnyje aiškinamasi, ar yra vienaip ar kitaip susiję rusų „duba datj“ („numirti“) su gudų ir lietuvių pelesiškių frazeologizmu. Daroma išvada, kad nagrinėjamus frazeologizmus persmelkianti intensyvumo, kaip ribinio kokybės ar veiksmo laipsnio, reikšmė taip pat gali būti reiškiama sąvoka „mirtis“ ir jos vediniais (mirtinai šalta – smerteljno cholodno, mirtinai nekęsti – smerteljno nenavidet). Taigi rusiško posakio „duba datj“ („numirti“) didelį ekspresyvumą paremia baltų ir slavų posakių su „ąžuolas“ ir „ugnis“ reikšmės sustiprinta intensifikacija. Visa tai leidžia „ugnies“ ir „ąžuolo“ sąvokas (intensyvinant semantinį požymį) sieti su eufemistiniu mirties nusakymu „duba datj“.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių ir lietuvių kalbos; Ekvivalentiškumas; Frazeologija; Frazeologizmai; Kalbų kontaktai; Leksikologija; Lyginimas; Pelesos lietuviai; Semantinis identiškumas; Belorussian and Lithuanian; Comparative approach; Equivalence; Idioms; Language contacts; Lexikology; Lithuanian from Pelesa; Phraseology; Semantic identity.