Pelesos - Varanavo apylinkių šnekta

LTStraipsnyje analizuojama Pelesos ir Varanavo apylinkių šnekta, kuri priklauso pietų aukštaičiams. Šioje šnektoje dvigarsiai -am, -an, -em, -en išlaikomi sveiki (kaip ir vakarų aukštaičių), o buvę nosiniai balsiai ą, ę yra išvirtę u, v (kaip rytų aukštaičių). Taip pat šnekėjo ir amžiaus pradžioje nutautintas plotas tarp Paaradnio ir Varanavo. Vakarinė (Pelesos) ir rytinė (Ramaškonių) šnektos dalys mažai skyrėsi iš seno. Tuos skirtumus padidino slavų kalbų įtaka ir skirtingas nutautėjimo laipsnis. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama šnektos fonetika: tarmei būdingi balsiai, priebalsiai ir dzūkavimą lemiantys priebalsių junginiai. Visoms lietuvių kalbos tarmėms būdinga panaši priebalsių junginių sandara. Žodžio pradžioje du ar trys priebalsiai išsidėsto tokia eile: pučiamasis trankusis, sprogstamasis, balsingasis. Žodžio gale ta eilė dažnai būna atvirkštinė. Pelesos apylinkėse išimčių skaičių padidina t vertimas c. Tradicinės šnektos kirtis ir priegaidės iš esmės mažai tesiskiria nuo bendrinės kalbos. Antroje dalyje analizuojama morfologija ir žodžių daryba. Ryškiausias gramatikos skirtumas Varanavo-Rodūnios šnektose yra prielinksnio ir priešdėlio už- atitikmenys. Trečioje dalyje aptariamos pavadžių ypatybės. Buvusių gyventojų kalbą liudija ne tik vietovardžiai, bet ir pavardės, užrašytos kapinėse. Nors pavardės suslavintos, jos turi lietuvišką šaknį, priesagą, galūnę, kai kurios – dvikamienės. Visa tai rodo Pelesos ir Varanavo krašto šnektų savitumą.Reikšminiai žodžiai: Balsis; Fonetika; Fonetinės šnektos ypatybės; Kirčiavimas; Morfologija; Morfologinės šnektos ypatybės; Pelesos apylinkė; Pelesos šnekta; Pelesos–Varanavo šnekta; Priebalsis; Varanavo apylinkė; Varanavo šnekta; Šnekta; Accentuation; Consonant; Dialect; Morphologic features of subdialect; Morphology; Pelesa subdialect; Pelesa–varanavas subdialect; Phonetic features of subdialect; Phonetics; The district of Pelesa; The district of Varanavas; Varanavas subdialect; Vowel.

ENThe article includes analysis on the sub-dialect of Pelesa and Varanavas districts, which belongs to the South Aukštaičiai. In this sub-dialect diphthongs -am, -an, -em, and -en are kept unchanged (the same as of Western Aukštaičiai), while nasal vowels ą and ę are replaced by u and v (the same as of Eastern Aukštaičiai). The same manner of speaking was used in the area between Paaradnis and Varanavas denationalized in the beginning of the century. Parts of Western (of Pelesa) and Eastern (of Ramaškoniai) sub-dialects were very similar for a long time. Their differences were increased by the impact of Slavs and different degree of denationalization. First part of this article includes discussion on phonetics: the dialect is characterised by vowels, consonants and compounds of consonants determining the dialect of Dzūkai. All Lithuanian dialects have similar structure of consonant compounds. In the beginning of a word two or three consonants are defined in the following manner: fricative noise, plosive, and the sonant consonant. In the end of a word this manner is usually inverted. In the district of Pelesa number of exceptions is increased by t, which is replaced by c. Stress and accents of the traditional sub-dialect basically are not very different from everyday language. The second part of the article includes analysis on morphology and word formation. The most noticeable difference in the grammar of Varanavas and Rodūnia sub-dialects is the equivalents of preposition and prefix už-. The third part is dedicated to the peculiarities of surnames. The language of former residents is evidenced not only by place names, but also by surnames written in the cemeteries. Even though surnames have a Slavic shade, they also have Lithuanian root, suffix and ending, and some of them are double stemmed. This shows the individuality of Pelesa and Varanavas sub-dialects.

• Dėl nekirčiuoto žodžio galo vokalizmo kiekybės ir kokybės Pelesos šnektoje / Edmundas Trumpa. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 1 / sudarė Saulius Ambrazas, Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. P. 325-340.
• Lietuvių kalbos paribio šnektos : (fonologija) / Kazimieras Garšva. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 391 p.
• Pelesos šnektos balsinės fonemos ir jų variantai / Edmundas Trumpa. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 273 p.