Iš Lydos krašto etnolingvistinės praeities

LTStraipsnyje aptariama Lydos krašto, kuris yra natūrali Lietuvos senųjų etninių žemių tąsa, etnolingvistinė praeitis. Lydos miestas yra gana sena baltų gyvenvietė, miesto vardas – baltiškos kilmės. Lydos kraštas nuo XV a. pradžios įėjo į Trakų vaivadiją, vėliau kurį laiką priklausė Naugarduko ir bene ilgiausiai – Vilniaus vaivadijai. Rytų Lietuvos skaldymo darbą XX a. pradėjo grobuoniškas Lenkijos karas, o skaudžiausiai tą kraštą padalijo sovietinė okupacija. Istoriniu ir etnolingvistiniu požiūriu visas Lydos kraštas dabar sudaro pereiginių kalbinių kontaktų zoną. Randama vis daugiau įrodymų, kad po baltų prokalbės skilimo į vakarų ir rytų baltų kalbas (apie 500 m. pr. Kr. g.) didelėje Pietų Lietuvos, dabartinės Vakarų Gudijos ir šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje gyventa lietuviams artimų sūduvių (jotvingių) genčių junginio. Įvairių šalių rašytiniuose šaltiniuose sūduviai buvo vadinami daugiausia baltiškos kilmės pavadinimais. Kad sūduviai nebuvo iškart visiškai išnaikinti, o likę gyvi dar ilgai gyveno tarp naujųjų atėjūnų, rodo iki šių dienų išlikęs nemažas sluoksnis baltiškos (sūduviškos) toponimijos. Per ilgus šimtmečius Pietų Lietuvoje, apimančioje ir Lydos kraštą, susiformavo savita pietų aukštaičių tarmė, neretai dar vadinama dzūkų tarme ar patarme. Pietų Lietuvoje kadaise gyvenę pietų aukštaičių protėviai (sūduviai-dainaviai ir lietuviai) yra vaidinę neeilinį vaidmenį formuojantis Lietuvos valstybei ir kylant jos sostinei Vilniui. Galimas dalykas, kad Pietryčių Lietuvoje buvo ir pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo tėvonija.Reikšminiai žodžiai: Baltų gentys; Baltų kalbos; Dialektologija; Lietuvių etnosas; Lydos kraštas; Onomastika; Pietų Lietuvos tarmės; Baltic languages; Baltic tribes; Dialecs of south Lithuania; Dialectology; Lida District in Beloruss; Lithuanian ethnic group; Onomastics; Onomastika; Baltarusija (Belarus).

ENThis article includes discussion on the territory of Lida, which is a natural prolongation of old ethnic territory of Lithuania, an ethnolinguistic past. City of Lida is a quite old village of the Balts, a name of which is of a Baltic origin. From the beginning of the XV century, territory of Lida was a part of Trakai province, and for some time in later times it belonged to Naugardukas. Perhaps for the longest time it was a part of Vilnius province. In the XX century predatory Polish war had started the division of Eastern Lithuania, and the most painful division of the country was initiated by the Soviet occupation. In the historical and ethnolinguistic approach, now the whole territory of Lida forms a zone of transitional linguistic contacts. There is growing evidence that after the division of the Baltic parent language into Western and Eastern Baltic languages (around 500 BC), in a large part of South Lithuania, present-day Western Belarus and North-East part of Poland were inhabited by the Sūduviai (Jotvingiai) tribes close to Lithuanians. In written records of different countries the Sūduviai were usually called by names of the Baltic origin. The fact that the Sūduviai had not been immediately destroyed and being alive had long lived among new entrants is proven by the preserved significant number of Baltic (Sūduviai) toponymy. Over the centuries in the South Lithuania including the territory of Lida a particular dialect of South Aukštaičiai have formed, also quite often called a dialect or sub-dialect of Dzūkai. In the times of creation of Lithuania and rise of its capital Vilnius, ancestry of South Aukštaičiai (Sūduviai-Dainaviai and Lithuanians), who once had lived in South Lithuania, were playing an extraordinary role. It is possible that the patrimony of the first Lithuanian king Mindaugas was also in the South-East Lithuania.