Atidėtų studijų fenomenas Lietuvoje
LTLietuvos aukštojo mokslo sistema orientuojasi į Europos Sąjungos dokumentuose deklaruojamus tikslus, kurie atspindi tokią aukštojo mokslo sistemos sampratą, kurią galima būtų priskirti vėlyvosios modernybės visuomenėms. Tirtina, kaip šiuo požiūriu reali Lietuvos aukštojo mokslo sistema atitinka / kiek atitinka europiniuose dokumentuose keliamus tikslus. Kartu galima išsiaiškinti, kiek reali aukštojo mokslo situacija atitinka tuos procesus, kurie vyksta vėlyvosios modernybės aukštajame moksle. Todėl yra svarbu paaiškinti, kaip aukštasis mokslas iš tiesų atsiremia į konkrečioje visuomenėje vykstančius procesus. Straipsnyje remiantis modernizacijos teorijomis (R. Ingleharto, Z. Baumano, A. Giddenso) aiškinamas vienas iš vėlyvosios modernybės visuomenėms būdingų reiškinių- atidėtų studijų fenomenas. Pagal Ingleharto modernizacijos teorinį modelį atidėtos studijos galėtų būti priskirtinos toms visuomenėms, kuriose individai jaučia didesnį santykinį saugumąbei labiau akcentuoja pomaterialistinius vertybinius prioritetus nei ankstesnėse moderniosios visuomenės raidos pakopose. Remiantis „Eurostudent" duomenimis apie atidėtas studijas galima teigti, kad dabartinės Lietuvos abiturientams dar nėra būdingos pomaterialistinių vertybių orientacijos. Į studijų atidėjimo fenomeną taip pat galima žvelgti kaip į takiosios modernybės metu atsirandančią vartojimo patirtį, galimybę autoterapijai bei asmenybės brandai įgyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atidėtos studijos; Aukštasis mokslas; Pomaterializmas; Refleksyvumas; Takioji modernybė; Vartojimas; Vėlyvoji modernybė; Delayed studies; Higher education; Late modernity; Layed studies; Liquid modernity; Post-materialism; Post-materialism, reflectivity; Reflectivity; Usage.
ENLithuania's higher education system is based on the aims declared in the EU documents, which reflect the notion of higher education system as belonging to the society of late modernity. The investigation is primarily focused on how and to what extent Lithuania's higher education system fulfils the aims raised in the EU documents. Moreover, it could be examined, to what degree the present situation of higher education accords with the processes observable in the higher education of late modernity. Thus, it is essential to explain to what extent the phenomenon of higher education is shaped by the occurring processes within certain society. Taking certain modernization theories as a background (namely R. Inglehart, Z. Baumann, A. Giddens), the article examines one of the processes of late modernity society, i.e. the gap year phenomenon. According to Ronald Inglehart's theoretical model of modernization, the gap year could be ascribed to those societies, in which individuals feel relatively safer and as a result, accentuate the priority of postmaterialistic values more intensively than in the earlier stages of the modern society. According to Eurostudent data on the gap year, it could be deduced, that high school graduates of a present-day Lithuania do not yet possess the orientation of post-materialistic values. The gap year phenomenon could also be regarded as the consuming experience gained in the period of liquid modernity, the possibility to acquire auto therapy and self maturity. [From the publication]
- Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
- Universiteto idėja ir akademinė industrija / Almantas Samalavičius. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. 178 p.
