LTStraipsnyje tiriama skaitmeninė atskirtis tarp Lietuvos Respublikos regionų (apskričių), sudaromas Lietuvos Respublikos regionų skaitmeninės atskirties reitingas ir nustatomas regioninės politikos ryšys su skaitmeninės atskirties mažinimu. Straipsnyje skaitmeninė atskirtis apibrėžiama kaip atotrūkis tarp tų, kurie turi prieigą prie informacijos, IRT, jų įrenginių, ir tų, kurie tokio priėjimo neturi. Analizuojant skaitmeninę atskirtį LR regionuose, buvo naudojama Lietuvos statistikos departamento regioninė statistika apie 10-ies Lietuvos Respublikos regionų (apskričių) informacines technologijas. Taikant faktorinės analizės metodą iš 8 rodiklių buvo apskaičiuoti faktoriai, atspindintys kiekvieno regiono naudojimąsi IRT, nustatytos skaitmeninės atskirties reiškinio apimtys LR regionuose. Ryškiausias skirtumas yra pastebimas tarp Vilniausir Tauragės apskričių. Didžiausią pažangą yra pasiekusios apskritys, kurių centrai yra didieji Lietuvos miestai (Vilnius, Klaipėda ir Kaunas). Teigiamą faktorių dar turi Panevėžio apskritis, o kitų 6 apskričių faktoriai yra neigiami. LR regionų skaitmeninės atskirties reitingo pagrindu buvo nustatyti dideli IRT naudojimo skirtumai tarp regionų. Tai aktualu formuojant regioninę politiką IRT plėtojimo srityje. Tačiau „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje“ į regioninį šios problemos sprendimo aspektą neatsižvelgta. Programa yra nukreipta į gyventojus, ir išskiriamos tik jų tikslinės grupės.Reikšminiai žodžiai: Informacinės ir ryšių technologijos; Ryšių technologijos; Regionas; Regioninė politika; Skaitmeninė atskirtis; Digital divide; Information and communication technologies; Region; Region, regional policy, digital divide, information and communication; Regional policy; Technologies.
ENThe paper examines digital divide among the regions (counties) of the Republic of Lithuania, draws up the rating of regional digital divide, and establishes the relationship of regional policy and reduction of digital divide. Digital divide is defined as a gap between those who have access to information, ICT and related equipment and those who do not have such access. When analysing digital divide in Lithuanian regions, the paper uses regional statistical data from the Lithuanian Department of Statistics about information technologies in ten regions (counties) of Lithuania. A factor analysis method is applied to estimate factors from eight indicators, which reflect the use of ICT in each region, and to establish the scope of the digital divide phenomenon in Lithuanian regions. The sharpest difference is observed between Vilnius and Tauragė counties. Those counties, the centres of which are the major Lithuanian cities (Vilnius, Klaipėda and Kaunas), are most advanced. Panevėžys County also has a positive factor, whereas the remaining six counties have a negative factor. The rating of digital divide of Lithuanian regions is used as a basis to establish considerable differences in the use of ICT among the regions. It is relevant for the shaping of regional policy in the area of ICT development. However, the Lithuanian Information Society Development Programme 2011–2019 does not take account of the regional aspect of solving this problem. The Programme is focused on residents and distinguishes only the target groups of residents.