Miesto inteligentiškumas: žinojimo link

LTMokslinėje literatūroje inteligentiškumo koncepcija miesto lygmeniu analizuojama fragmentiškai, dažnai koncentruojantis į inteligentišką miestą kaip miestą, kurio procesų ir valdymo mechanizmų pagrindą sudaro informacinės komunikacinės technologijos. Šio straipsnio tikslas – pasiūlyti žiniomis grįstą požiūrį į miesto inteligentiškumą. Straipsnyje analizuojamos skirtingos inteligentiško miesto teorinės prieigos, ieškoma inteligentiško miesto sąsajų su skaitmeninio ir sumanaus miesto koncepcijomis, pasiūlomas kitoks požiūris į miesto inteligentiškumą. Analizė parodė, kad mokslinėje literatūroje vyrauja technologinis požiūris į inteligentišką miestą; daugiausia akcentuojama informacinių komunikacinių technologijų bei miesto funkcijų skaitmenizavimo svarba. Dėl technologinio požiūrio į inteligentišką miestą ir dėl sumanaus miesto sampratų įvairovės tampa komplikuota takoskyra tarp inteligentiško ir skaitmeninio bei tarp inteligentiško ir sumanaus miesto. Straipsnyje argumentuojama, jog miesto inteligentiškumas yra jo kokybinė charakteristika ir turi remtis ne inžinerinei sistemai būdingu intelektualumu, bet žiniomis ir jų įveiklinimu, t. y. sugebėjimu sukurti sprendimams priimti reikiamas žinias, jas pritaikyti priimant sprendimus, numatyti galimus iš aplinkos kylančius pavojus ir užkirsti jiems kelią. Informacinių komunikacinių technologijų vaidmuo svarbus tiek, kiek palengvina tinkamų strateginių sprendimų priėmimą bei padeda kurti socialinę ir ekonominę gerovę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Informacinės komunikacinės technologijos; Inteligentiškas miestas; Inteligentiškumas; Miestas; Žinojimas; City; Information communication technologies; Intelligence; Intelligent city; Knowing.

ENConcept of intelligence in the field of city studies is quite fragmentary. The intelligent city is usually analysed by using technological approach and by bringing information communication technologies to the core of processes and management mechanisms of the city. The aim of this article is to suggest a knowledge-based approach to city intelligence. The article analyses different theoretical perspectives of intelligent cities, the coherence between intelligent, digital and smart cities, and a different approach to city intelligence is suggested. The analysis highlighted that technological approach to intelligent city is the common approach in scientific literature. Such understanding of intelligent city and the variety of smart city's understandings both establish the complicated distinctiveness between intelligent – digital cities and between intelligent – smart cities. In the paper it is argued that intelligence of the city should be understood as a quality of social system. It should be based on knowledge and ability to empower them with purpose to create the needed knowledge for decision making, to apply them in decision making, to forecast and prevent potential environmental threats. The role of information communication technologies is important only in terms of contributing to strategic decision making and realization of social-economical welfare. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology
• Komunikacija / Communication