J. Le Bideau tyrimai: naujas požiūris į Lietuvos ir Lenkijos santykius tarpukariu iš Šiaurės Afrikos

LTNuo XIX a. vidurio Prancūzijos politinė, ekonominė, kultūrinė įtaka Alžyro raidai buvo ypač ženkli. Alžyro universitetas tapo regioniniu prancūzų mokslo bei kultūros centru, kur mokslininkų teisės bei politinės istorijos tyrimai buvo veikiami oficialios Paryžiaus pozicijos. Tai atsispindi ir J. Le Bideau disertacijoje. Jis į istorinės lietuvių sostinės priklausomybės problemą pažvelgė per demografinę bei vartojamos gimtosios kalbos prizmę. [...] Sprendžiant gimtosios kalbos vartojimo klausimą Vilniaus krašte, J. Le Bideau išreiškė gana tvirtą nuomonę, jog lenkų kalba yra labiausiai paplitusi ginčijamoje teritorijoje, o Vilnius, anksčiau buvęs Lietuvos sostine, dabar tapo Lenkijos universitetiniu centru. Jis visiškai pritarė 1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių konferencijos nutarimo „Dėl Lenkijos rytinės sienos“ turiniui ir net manė, kad Suvalkų sutarties sulaužymas bei generolo L. Želigovskio agresija tapo optimalia išeitimi iš užsitęsusio kaimyninių šalių teisinio konflikto. XIX a. pabaigoje nei Vilniaus, nei Trakų, nei Švenčionių apskrityse lenkų tautybės asmenys nesudarė gyventojų daugumos. [...] Didžiuosius Lietuvos miestus kalbiniu atžvilgiu XIX a. pabaigoje galima laikyti labiau žydiškais nei lenkiškais. Tačiau vien tik kalba negalėjo nulemti asmens priklausomybės vienai ar kitai tautybei. XIX a. pabaigoje, stiprėjant lietuvių tautinio atgimimo sąjūdžiui bei tvirtėjant lietuvių kalbos pozicijoms, prasidėjo krašto lituanizacijos procesas. [...] Galima daryti prielaidą kad generolo L. Želigovskio karinė invazija į Vilnių „išgelbėjo" miestą nuo lituanizacijos poveikio. Didžiosios Vakarų šalys Lietuvos valstybingumo bei sienų nustatymo klausimą tiesiogiai siejo su antikomunistinio fronto formavimo problema. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ambasadorių konferencija; Demarkacinė linija; J. Le Bideau; Jean Le Bideau; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Rygos Taikos sutartis; Tarptautiniai santykiai; Vilniaus kraštas; Conference of Ambassadors; Conference of the ambassadors; International relations; J. Le Bideau; Jean Le Bideau; Lithuania; Lithuanian - Polish relations; Riga peace treaty; Vilnius region.

ENSince the mid-nineteenth century the political, economic and cultural influence of France on the development of Algeria was especially significant. The University of Algiers became a regional centre for French science and culture, where the research on law and political history was influenced by the official policy of Paris. That tendency is also reflected in the dissertation of J. Le Bideau. He viewed the problem of Lithuanian historical capital's belonging through the prism of demographics and the native language of the local inhabitants. The dissertation refers to the authoritative French scholars of the time. However, even during the 1930s part of French political elite and intellectuals were still sceptical towards the restoration of Lithuania's independence. In dealing with the question of inhabitants' mother tongue, J. Le Biddeau expresses quite strong opinion that Polish language was the most widespread in the territory in question, and that the city of Vilnius, which had been Lithuania's capital earlier, now became one of Poland's major university towns. He completely agreed with the content of the Ambassador Conference's (March 15, 1923) verdict "Concerning the eastern borders of Poland" and even maintained that the breach of the Suwałki treaty and the aggression of L. Zeligowski was the optimal solution to the stalemate in the conflict between the two neighbouring countries. However, in the end of the 19th century the people of Polish nationality did not constitute the majority of inhabitants neither in the Vilnius county, nor in the Trakai or Švenčionys counties.Thus, it may be assumed that after the military invasion of L. Zeligowski, local Belarasians and Russians might have changed their nationality for various reasons. The major towns of Lithuania at the end of 19th century were linguistically more Jewish than Polish. However, language alone could not determine a person's ethnic belonging. At the end of the 19th century, when the national revival among Lithuanians was gaining strength and the positions of the Lithuanian language became stronger, the country underwent the process of Lithuanization. The restoration of independence gave this process a new impulse. However, the Lithuanization of the city, in which speakers of other languages had stronger positions, lasted a little longer, although even here the increasing influence of Lithuanian language and culture was felt. We can assume that the military invasion of General L. Zeligowski "saved" Vilnius from the influence of this process. The biggest Western powers viewed the question of Lithuania's statehood and its borders through the prism of creating an anti- Communist front. In this sense, Lithuanian - Polish territorial conflict had to be solved in a complex way: 1) belonging of the Vilnius region; 2) belonging of the Klaipėda region; 3) internationalization of the river Nemunas. [From the publication]