On some semantic varieties in the dialects of Latvian and Lithuanian

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas abiejų baltų kalbų tarmėse pasitaikančių žodžių semantinei specifikai aptarti. Tai pirmiausia leksiškai, morfologiškai ir net fonetiškai identiški latvių ir lietuvių kalbų tarmių žodžiai, turintys skirtingas reikšmes, palyginti su bendrine (literatūrine) kalba. Žodžių reikšmes veikia įvairios socialinės ir ekonominės sąlygos ir dėl to jos gali tiek prasiplėsti, tiek susiaurėti. Nykstant senosioms realijoms kartais jų pavadinimai gali išlikti, tik įgyti kitą reikšmę, todėl tarmėse atsiranda reikšmių, kurios skiriasi nuo bendrinės kalbos. Tačiau tarmėse gali išlikti ir senosios reikšmės, kai kurios iš jų yra bendros latvių ir lietuvių kalbų tarmėms. Bendro latvių ir lietuvių kalbininkų projekto „Baltų kalbų atlasas“ medžiaga rodo kelias tokias reikšmes, kuriose neretai slypi ir kultūrinė istorinė informacija. Baltų kalbų atlaso žemėlapiai atskleidžia ir kai kurių žodžių, ypač augalų pavadinimų, semantines paraleles latvių ir lietuvių kalbose. Tai patvirtina, kad būta panašios semantinės motyvacijos kuriant kalbamuosius pavadinimus, pavyzdžiui, latv. „cūkpiene“ (Taraxacum) semantiškai atitinka liet. „kiaulpienė“ (plg. latv. cūka, liet. kiaulė ir piene / pienė (

ENMain attention in this article is devoted to the semantic peculiarities of dialects in both Baltic languages. First of all, we have to mention words that are lexically, morphologically and even phonetically identical in Latvian and Lithuanian dialects, while they differ semantically in comparison with the standard languages. The maps of the "Atlas of the Baltic Languages" show the semantic parallels of several words (especially plant names) in Latvian and Lithuanian, thus proving the similar semantic motivation in the creation of those names. E.g. "cūkpiene" (Taraxacum) semantically corresponds to Lithuanian "kiaulpienė" (cf. Latv. cūka and piene (