"Man labiausiai patinka dzūkų dainos": regioniškumo refleksija Lietuvos folkloro ansamblių judėjime

LTVienas svarbiausių Lietuvos folkloro ansamblių judėjimo ideologijos elementų - regioninės folkloro gaivinimo ir reprezentacijos reikalavimas, grindžiamas numanoma ansambliečių regionine tapatybe. Jo daugiau ar mažiau paisoma ansamblių praktikose (svarbiuose koncertuose ir įrašuose) ir būtent jas mokslininkai analizuoja kaip išreiškiančias ansambliečių požiūrį į regioniškumą. Straipsnyje, pasitelkus daugiausia interviu su ansambliečiais ir kitus iki šiol neanalizuotus duomenis, gilinamasi į viešas ir neviešas ansamblių praktikas bei ansambliečių požiūrius, kuriuose reflektuojamas regioniškumas. Aptariamas regioniškumo principas folkloro ansambliųjudėjimo ideologijoje, nagrinėjami šio principo taikymo aspektai praktikoje, analizuojamos ansambliečių regioniškumo prasmės ir naudojimo strategijos. Šio principo įgyvendinimą koreguoja folkloro ansamblio priklausymas ribiniams rajonams ar miestams, ansambliečių migracijos patirtys, koncertinės veiklos ypatumai, pastangos išlaikyti ansambliečių susidomėjimą folkloru ir kt. priežastys. Šiame kontekste atsiskleidžia galimos įvairiaprasmės sąsajos su regionu ir daugybė būdų išnaudoti judėjime priimtą regioniškumo reikalavimą: regionas pasirodo kaip pagrindas asmeninei, kolektyvinei tapatybei kurti, kaip kultūrinis kapitalas, kaip kategorija, leidžianti įtvirtinti estetines skirtybes. Liaudies dainos yra svarbiausias pagrindas, padedantis folkloro ansambliams išlaikytijudėjimo ideologijoje įtvirtintąregioniškumo principą. Nuo folkloro ansamblių judėjimo ideologijos ir vertybių turbūt labiausiai nutolsta regioninės tradicijos kaip kultūrinio kapitalo samprata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daina; Folkloro ansambliai; Ideologija; Kultūrinis kapitalas; Liaudies muzikos gaivinimas; Regioniškumas; Cultural capital; Folklore companies; Folklore ensembles; Ideology; Regionalism; Revival of folk music; Song.

ENOne of the most important elements of the ideology of the Lithuanian folklore companies ' movement is the requirement of regional revival and representation of folklore, which is based on supposed regional identity of the members of folklore companies. The principle is more or less observed in public activities of folklore companies (in important concerts and records) and scholars usually analyse these activities as attitudes of members of folklore companies towards regionalism. The paper, based on interviews with members of folklore companies and other data, considers public and non-public activities of folklore companies and attitudes of their members reflecting regionalism. The principle of regionalism in the ideology of the folklore company movement is considered, aspects of its implementation in practice are examined. Implementation of the principle is influenced by belonging of a folklore company to border districts or towns, members' experiences of migration, particularities of concert activities, attempts to sustain members' interest in folklore and other reasons. In this context various possible links with region and multiple ways to react to and to use the principle of regionalism established in the movement are revealed: the region appears as a base for construction of a personal and collective identity, as cultural capital, as a category used for maintaining aesthetical distinctions. Folk songs are the main grounds which help to maintain the principle of regionalism established in the ideology of the folklore companies' movement. The idea of a regional tradition as cultural capital is probably the most distant to the ideology of Lithuanian folklore movement. [From the publication]