Challenges of introducing problem-based learning (PBL) in higher education institutions : selecting and using problems

LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, analizuojantis universitetų dėstytojų ir studentų patirtį, susijusią su probleminio mokymosi taikymu Lietuvoje. Keliamas probleminis klausimas, kaip užduotis (problema), formuluojama probleminio mokymosi metu, veikia studentų mokymosi procesą ir rezultatus. Straipsnyje pristatomo tyrimo rezultatai yra gauti naudojant kelis tyrimo metodus. Jie yra dalis veiklos tyrimo strategijos, kuri pasirinkta siekiant Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetuose diegiamų probleminio mokymosi procesų racionaliai planuoti, įgyvendinti, įvertinti ir tobulinti. Pristatant tyrimo rezultatus, remiamasi 10 įvairių socialinės srities mokomųjų dalykų aprašų, atnaujintų integruojant į juos probleminį mokymąsi, ir parengtos medžiagos studentams turinio analizė. Atnaujinti kursai Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetuose dėstomi nuo 2011 m. rudens semestro. Probleminio mokymosi būdu studijavę studentai dalyvavo apklausoje ir užpildė anketą apie jų probleminio mokymosi patirtį, išsakė nuomonę apie įgytas kompetencijas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 342 respondentai. Tyrimo duomenys analizuoti aprašomosios statistikos metodais. Su probleminį mokymąsi taikiusiais dėstytojais ir šią mokymosi strategiją išbandžiusiais studentais taip pat atlikti pusiau struktūruoti interviu, kuriais siekiama atskleisti išsamesnį probleminio mokymosi vertinimą, giliau analizuoti įgytą patirtį. Tyrimas atskleidė, kad dėstytojai yra linkę rinktis „atsargų“ probleminio mokymosi variantą, derindami jį su tradicinio mokymosi elementais ir vis dar išlaikydami kai kuriuos mokymo paradigmos principus.Studentai pastebėjo, kad analizuojamos problemos buvo jiems pakankamai svarbios kaip specialistams, taciau mažiau aktualios platesne prasme - kaip asmenybėms. Šie rezultatai patvirtina mokslinės literatūros analizės metu atskleistą pedagoginę rekomendaciją, kad būtina stiprinti probleminio mokymosi aktualumą besimokančiųjų gyvenamajam pasauliui, identitetui, neapsiribojant vien akademine sritimi ir profesinio pažinimo siekiais. Probleminis mokymasis leido studentams praktiškai įvertinti kognityvinio, socialinio ir pragmatinio konstruktyvizmo idėjas. Laikydami problemines situacijas postūmiu jų mokymuisi ir tobulėjimui, studentai pritarė kognityvinio konstruktyvizmo minčiai apie teigiamą pažintinio konflikto reikšmę mokymęsi. Vienas labiausiai studentų patirtyje išryškėjusių teigiamų probleminio mokymosi poveikio rezultatų - studentų supratimas, kad analizuojant problemą svarbu gilintis į jos priežastis ir pasekmes, t. y, svarbiu pripažįstamas pats pažinimo procesas, o ne vien jo rezultatas - isspręsta problema, įgiję supratimą, kad tos pačios problemos sprendimas gali būti skirtingas priklausomai nuo sprendžiančiųjų žmonių požiūrių, probleminio mokymosi dalyviai kartu suvokė socialinio pasaulio konstravimo veikiant principus. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Probleminis mokymasis; Problemos; Problemų tipai; Problem-based learning; Problems; Types of problems.

ENThe paper provides theoretical and empirical analysis of selecting tasks for problem-based learning (hereinafter PBL). The study takes a deeper insight into the aims of different forms of presentation of ptoblems and their study findings. Combination of various research methods (survey aand interviews) reveals teacher and students' experiences with PBL in respect to selection and application of problems. Challenges of using different kinds of problems are identified and analysed. The methodological framework ofthe research is based on the theoiy of social constructivistn emphasizing active participation of learning subjects in knowledge creation. Qualitative reseach (interview with research participants) was conducted using an interpretative phenomenological approach. [From the publication]