Credit risk management models of commercial banks: their importance for banking activities

LTStraipsnyje pristatoma kredito rizikos valdymo modelių specifika ir tipai. Kredito rizika yra viena svarbiausių rizikų, su kuriomis savo veikloje susiduria komerciniai bankai. Todėl svarbu teisingai pasirinkti riziką ribojančias priemones ir siekti sumažinti šią riziką iki minimalaus lygio. Šiame straipsnyje pristatomos kredito rizikos valdymo teorijos, pagrindinės priemonės ir modeliai, naudojami Lietuvos bankiniame sektoriuje. Straipsnyje susisteminami ir pateikiami labiausiai paplitę, paprasčiausiai pritaikomi ir dažniausiai naudojami kredito rizikos modeliai, išskiriant pagrindines jų savybes. Atliekant tyrimą, naudoti šie metodai: mokslinių šaltinių analizė, lyginimas, sisteminimas, grupavimas, indukcinis ir dedukcinis metodai, analogijų ieškojimas, esminių grandžių išskyrimas. Straipsnyje pateikiama susisteminta kredito rizikos valdymo modelių samprata ir pagrindiniai jos bruožai. Pateikiamas testavimo nepalankiomis sąlygomis modelis ir nusakoma pagrindinė Lietuvos bankinio sektoriaus kredito rizikos valdymo problema - vieningos sistemos nebuvimas. Siekiant, kad kredito rizika būtų valdoma veiksmingai, reikia įvertinti ne tik tam tikros paskolos, bet ir viso paskolų portfelio riziką, pavyzdžiui, paskolos koncentraciją, skolininkų rizikos koreliaciją. Tam naudojami kredito rizikos vertinimo modeliai. Juos taikant, tenka pasikliauti indukciniu metodu - iš dalies spręsti apie visumą.Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įvairių rizikos valdymo modelių, priemonių ir metodų. Straipsnyje sugrupuoti užsienio šalių mokslininkų aprašyti modeliai ir suskirstyti į atitinkamas grupes: įsipareigojimų nevykdymo modeliai (aktuariniai, pasirinkimo sandorio, vertinimo balais, kredito maržos), kredito pozicijos modeliai (kredito ekvivalento pozicijos, grąžinimo lygio) ir portfelio nuostolio modeliai (rinkos vertės, įsipareigojimų nevykdymo). Lietuvos bankinio sektoriaus kredito rizikos tyrimai atliekami pagal modelius, naudojantis M. Sorge (2004), M. A. Segoviano Basurto, P Padilla (2007) ir kitų mokslininkų tyrimų pavyzdžiais. Šie tyrimai apima keturis etapus, kurie lemia, kokį scenarijų naudoti prognozuojant bankų rezervus. Tačiau vieningos kredito rizikos valdymo politikos Lietuvos bankiniame sektoriuje nėra. Tai pasunkina ne tik pačių komercinių bankų kredito rizikos valdymą, bet ir palieka pačioms finansų institucijoms nusistatyti indikatorius ir rodiklius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti formuojant kreditavimo politiką. Kas vienam bankui priimtina, kitame gali būti traktuojama kaip rizikos atsiradimo šaltinis. Tokios skirtingos interpretacijos sukuria neaiškumų ir gali turėti neigiamų pasekmių ne tik pačiam komerciniam bankui, bet ir visam finansų sektoriui. Jei Lietuvos Centrinis bankas imtųsi griežtesnės ir labiau koncentruotos kredito rizikos valdymo politikos sukūrimo, tai paskatintų visus Lietuvoje veikiančius komercinius bankus vienodai interpretuoti galimos rizikos atsiradimą ir užkirsti kelią didesniems nuostoliams. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kredito rizika; Kredito rizikos valdymas; Komerciniai bankai; Centrinis bankas; Kredito rizikos valdymo modelis; Credit risk; Credit risk management; Commercial bank; Central bank; Credit risk management models.

ENCredit risk management models and a theoretical approach to credit risk management models and their types are presented in this paper. Credit risk is one of the most important risks that incurs in banking activities. It is essential to choose the tool of restraining and managing this risk correctly with the aim to minimize credit risk. Theories of credit risk management, the main tools and models used in the Lithuanian banking system are introduced in the paper. [From the publication]