LTStraipsnio tikslas - atlikti lyčių kvotų, kaip gero valdymo priemonės, analizę, atskleidžiant lyčių kvotų įteisinimo iniciatyvų praktikas ir nesėkmes Lietuvoje. Straipsnis prisideda prie mokslinės diskusijos, plėtojamos tarp lyčių kvotų šalininkų ir oponentų, ir pristato istorinę lyčių kvotų įteisinimo iniciatyvų postsovietinėje Lietuvoje analizę, nagrinėjant lyčių kvotų sąsajas su gero valdymo konceptu, lyčių kvotų patekimo į politinę areną ir darbotvarkę būdus bei atskleidžiant veiksnius, lemiančius bandymų įteisinti šias laikinąsias specialiąsias priemones Lietuvoje nesėkmes. Tyrimui atlikti tarpusavyje buvo derinami tokie metodai kaip mokslinės literatūros analizė, politinių ir teisinių dokumentų, Seimo stenogramų, straipsnių populiarioje interneto žiniasklaidoje kokybinė turinio analizė, statistinių duomenų lyginamoji analizė. Įstatymų pakeitimo projektų, aiškinamųjų raštų, įvairių Seimo komitetų išvadų, Seimo narių ir kitų politinių bei pilietinės visuomenės veikėjų viešųjų pareiškimų ir pasisakymų, išreikštų Seimo posėdžiuose, spaudos konferencijose, žiniasklaidoje bei oficialiose politinių partijų ir organizacijų interneto svetainėse analizė, atsižvelgiant į istorinį, politinį ir teisinį diskursus, leido nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius lyčių kvotų nesėkmes Lietuvoje. Parlamento narių nuomonės lyčių kvotų atžvilgiu kartu leido atskleisti jų požiūrį į moterų atstovavimo politinėje arenoje ir verslo sektoriuje problematiką. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad lyčių kvotų įtvirtinimas įstatymu gali būti pasiektas dėka stiprios moterų mobilizacijos, savanoriško šių priemonių taikymo partijose strateginiais tikslais, kvotų politikos suderinamumo su partijos arba šalies normatyvinėmis struktūromis, bei tarptautinių organizacijų paramos ar net spaudimo.Lyčių kvotų įteisinimo ir praktinio taikymo iniciatyvų Lietuvoje analizė buvo orientuota i taikytą teisinių ir ideologinių argumentų ir pagrindinių veikėjų pozicijų nagrinėjimą bei nesėkmes lėmusių veiksnių identifikavimą. Atlikta lyčių kvotų įteisinimo svarstymo proceso dokumentų ir vienuolikos straipsnių interneto žiniasklaidoje bei oficialiose partijų ir organizacijų internetinėse svetainėse analizė parodė, kad iš esmės visos iniciatyvos buvo grindžiamos lyčių lygybės ir teisingų galimybių, proporcinio atstovavimo ir lyčių skirtumų idėjomis, demokratijos principais ir tarptautinėmis normomis. Nepaisant to, kad bandymai įtvirtinti lyčių kvotas įstatymais buvo inicijuojami esant palankiam šalies politiniam klimatui ir buvo grindžiami nuorodomis į tarptautinius politinius dokumentus, minėti argumentai negebėjo įveikti institucinių, kultūrinių ir partijų normatyvinių veiksnių, susijusių su moterų Seime solidarumo stoka, patriarchalinėmis ir ideologinėmis Seimo narių vertybėmis, pozityvios diskriminacijos nepripažinimu ir pasipriešinimu lyčių kvotoms kaip sovietinio palikimo atgarsiams. Teisinės lyčių kvotų įtvirtinimo įstatymais kliūtys siejamos su šių priemonių neva „diskriminuojančia prigimtimi“, pažeidžiančia politinių partijų veiklos laisvės ir savarankiškumo garantijas, bei prieštaravimu konstituciniam teisinės vaislybės principui. Ne mažiau svarbų vaidmenį bandymų laikinai įteisinti lyčių kvotas nesėkmėse vaidina pernelyg didelė moterų organizacijų fragmentacija ir mobilizacijos stoka, aiškiai koordinuotos strategijos, grįstos moterų NVO, femokračių ir Seimo narių bendradarbiavimu, nebuvimas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Lyčių kvotos; Moterų politinis atstovavimas; Lyčių aspektui jautri politika; Gender quotas; Women representation; Gender-sensitive policy.
ENGender quota is seen as the result of affirmative action policy, focused on reducing gender bias and women underrepresentation. Proportional representation of both sexes in the public sphere, especially in politics and decision-making bodies of organisations, is seen as a democratic and economic necessity, an essential condition for developing gender sensitive policy. The paper presents analysis of initiatives to legislate gender quotas in Lithuania, by discussing the accounts used for proposals to adopt gender quotas, representing the standpoints of main political actors and identifying the obstacles of quota's legitimation. [From the publication]