Model of the Lithuanian pension system : challenges and opportunities

LTVisuomenės senėjimas ir dirbančiųjų gyventojų skaičiaus mažėjimas kelia naujus iššūkius reformuojant Lietuvos pensijų sistemos modelį. Straipsnyje analizuojami ekonominiai ir demografiniai šalies rodikliai, kurie tiesiogiai susiję su įmokų srautais į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. [...] Atlikta situacijos analizė ir įvertinta kitu šalių patirtis, pasirenkant pensijų sistemos modelį, leidžia ieškoti naujų sprendimų modernizuojant šalies pensijų sistemą. Lietuvos pensijų sistema pagrįsta dirbančių asmenų įmokomis į Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetą ir kurio vykdomos išmokos pensinio amžiaus žmonėms. [...] Mokslinėje literatūroje aprašomi skirtingi pensijų sistemos modeliai. Plačiausiai paplitę Bismarko ir Beveridžo modeliai. Mokslininkai analizavo ir lygino idealų Beveridžo modelį, siūlantį vienodų išmokų dydžius, bei Bismarko modelį, orientuotą į uždirbamų pajamų lygį. Tačiau įvertinti, kuris modelis geresnis, vienareikšmiai neįmanoma, nes atskirais atvejais galima pasinaudoti vieno ar kito teikiamais privalumais. Lietuvos pensijų sistemos modelyje aptinkama abiejų minėtų modelių elementų. Pagrindinės pensijų sistemos problemos sietinos su mažėjančia pačios pensijų sistemos aprėptimi, pensijų finansavimo sunkumais, demografiniu spaudimu ir mažomis pensijomis. Mažėjanti pačios pensijų sistemos aprėptis susijusi su dirbančių gyventojų įmokomis, o tai tiesiogiai daro įtaką pensijų sistemos finansinį stabilumą. Mokamos mažos pensijos neskatina gyventojų dalyvauti socialinio draudimo sistemoje, todėl neretai vengiama mokėti įmokas. Demografinės problemos - senstanti visuomenė, emigruojantys darbingo amžiaus gyventojai, mažėjantis gimstamumas - yra ilgalaikis reiškinys, kuris savaime neatsistatys.Tam reikalinga strateginė valstybės politika, orientuota į stabilios ekonominės ir socialinės aplinkos formavimą. Privatūs pensijų fondai kaip alternatyva valstybinei pensijų sistemai yra populiari pensijų sistemos reformavimo priemonė, tačiau jos investicinė grąža reikalauja ilgų laikotarpių, tuo tarpu einamosioms pensijų išmokų mokėjimams trūksta lėšų, todėl reikalinga ieškoti papildomo finansavimo. Nėra garantijos, kad pensijų fondų investicinė veikla bus pelninga, ir gyventojas sukaups reikiamų lėšų pensijai. Tuo tarpu sumažės ir valstybės garantuojama pensijos dalis dėl mažesnių įmokų į VSDF biudžetą. Reikalinga griežtinti pensijų fondų priežiūrą. Egzistuoja galimybė ilginti pensinį amžių, taip palankia linkme koreguojant mokančių įmokas ir gaunančių pensijas asmenų skaičių. Tačiau tai turėtų būti individualus kiekvieno asmens sprendimas - ilgiau likti darbo rinkoje, kad ateityje būtų galima gauti didesnę pensiją. Tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis, egzistuojant nepilno užimtumo reiškiniui, šia sąlyga galėtų naudotis tik tam tikrų profesijų atstovai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pensijų sistemos modelis; Privatūs pensijų fondai; Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas; Makroekonominiai rodikliai; Pension system model; Private pension funds; State Social Insurance Fund; Macroeconomic indicators.

ENAgeing population and depopulation pose new challenges reforming the model of the Lithuanian pension system. The paper analyzes the economic and demographic characteristics of the country that are directly related to the flow of contributions to the State Social Insurance Fund. Integration of private pension funds in the state pension system that began in 2003 has not created the desired effect. Reduced economic growth and increased migration in Lithuania makes this problem more distinct. Situation analysis and assessment of the experience of other countries in choosing a pension system model, allows us to search for new solutions modernizing the national pension system. [From the publication]