Finansų paieška kultūriniams projektams

LTŠiuolaikinė lėšų paieška kultūroje - kompleksiška, apimanti ir derinanti įvairias kultūros vadybos sritis. Tikslinė kultūrinių projektų finansų paieškos auditorija (individai, firmos, fondai ir valstybė) yra labai plati. Tarp kultūros finansavimo iniciatorių yra filantropai, remiantys dėl individualių altruizmo ir pripažinimo siekių, įmonės, dėl komercinio išskaičiavimo, tiksliniai fondai. Pasaulinėje praktikoje išskiriami trys kultūros finansavimo modeliai: valstybinis, rinkos diktuojama kultūros plėtra ir mišrusis kultūros rėmimas. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimus, kurios sritys domina mecenatus, kodėl kultūriniai projektai turi savo nuolatinius rėmėjus, kodėl kultūra remiama negaunant jokio tiesiogiai matomo, finansiniais svertais matuojamo pelno ir suformuluoti pasiūlymus, galinčius padėti sėkmingam ilgalaikiam bendradarbiavimui su rėmėjais. Finansų paieška kultūriniams projektams gali būti vadinama profesionalia tik tada, kai finansų ieškotojai sugeba motyvuoti rėmėjus remti jų projektus, kad abi pusės pasiektų savo tikslus - projektų organizatoriai įgyvendintų projektą, projekto rėmėjai remtų tokį projektą, kuris atitinka jų įsivaizdavimus ir tikslus. Straipsnyje išskiriamos finansų paieškos kultūriniams projektams taisyklės, kurios gali palengvinti kelią į sėkmę. Tarp tokių rekomendacijų minimas aktyvus prašymo procesas, ieškant ilgalaikių draugų, suvokiant, kad rėmėjas remia ne tik pinigais. Taip pat svarbu etika, mokymasis iš patirties ir padėka sėkmingo projekto pabaigoje.Reikšminiai žodžiai: Finansai; Finansavimas; Fondai; Kultūriniai projektai; Kultūriniai projektai, finansų paieška, parama; Kultūros plėtra; Kultūros rėmimas; Cultural development; Cultural projects; Cultural projects, search of finance, support; Culture support; Finance; Funding; Funds.

ENIn culture modern search for funds is complex, involving and combining various fields of cultural management. Target audience intended for the search of funds for cultural projects (individuals, companies, the Funds and the State) is very wide. Some of these initiators of cultural financing are philanthropists, who support culture for individual altruism and recognition, companies funding it due to the commercial calculation, and target Funds. Global practice distinguishes three models of cultural financing: public, cultural development set by the market, and mixed cultural support. The aim of this article is to answer such questions, as which fields are interesting to patrons, why cultural projects have regular sponsors and why is the culture supported without any directly visible and financially measured profit, and to formulate proposals, which may help to establish successful long-term cooperation with sponsors. The search for funds for cultural projects may be called professional only when fund seekers manage to motivate sponsors to finance their projects in order for both parties to reach their goals, i.e. for the project organizers to implement their project and for the project sponsors to finance the project, which fulfils their expectations and aims. The article also includes rules intended for the search of funds for cultural projects, which may facilitate the road to success. Such recommendations involve active process of request looking for long-term friends understanding that a sponsor can give something more than just money. Other important factors are ethics, learning from experience, and acknowledgment in the end of a project.

• Added value of educational-musical projects in pursuance of the business sector sponsorship / Edita Jezerskytė, Kristina Strumilaitė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. 2014, Nr. 11(1), p. 8-15.
• Viešojo ir privataus sektorių partnerystė bei kultūros valdymas / Audronė Pauliukevičiūtė. Viešoji politika ir administravimas. 2010, Nr. 32, p. 61-73.