Zigmas Zinkevičius. Krikščionybės ištakos Lietuvoje : recenzija

LTRecenzijoje teigiama, kad Z. Zinkevičius knygoje pateikiamas ikikatalikiškų laikų baltų ir slavų kultūrų santykių tyrimas. Jis svarbus ir metodologiškai: turint omenyje pavardžių raidos procesus, ypač baltiškos kilmės priesagų keitimą slaviškomis. Recenzentė lygina autoriaus bei kitų šios srities tyrėjų (V. Macijauskienės, A. Vanago, B. Savukyno) požiūrį į šią problemą. Knyga vertinga ir besidomintiems onomastika, svarbus jos akcentas yra dėmesys hidronimams ir oikonimams, atsiradusiems iš Rytų kilmės krikščioniškų vardų. Daroma išvada, kad autorius tikriniams žodžiams tirti siūlo įprastą bendrinei leksikai taikomą analizės kelią: kreipiant dėmesį į tautų istoriją pirmiausia išanalizuoti savos kalbos sistemos onimų ir apeliatyvų ryšius, o tik vėliau ieškoti sąsajų su svetimų kalbų apeliatyvais ir onimais. Knygoje svarbi ir skirtingos kilmės vardų mišimo idėja. Ja remiantis iš krikščioniškų asmenvardžių ryšių su kitais onimų sluoksniais galima išgliaudyti dar nežinomų faktų ir apie pačius tuos vardyno sluoksnius. Mokslininko atskirti iš Rytų atėję krikščioniški vardai pavardžių tyrėjams padės tiksliau skaidyti ir chronologizuoti su krikščioniškais vardais siejamus skirtingų klasių onimus, pravers mąstant apie pavardžių klasifikaciją pagal kilmę.Reikšminiai žodžiai: Krikščionybė; Antroponimai; Hidronimai; Oikonimai; Apeliatyvai.

ENThe review states that in his book Z. Zinkevičius provides the study of relations of the Baltic and Slavonic cultures in the pre-Catholic times. The study is also important in terms of methodology: taking into consideration the processes of development of surnames, especially the replacement of the suffixes of Baltic origin by Slavonic ones. The reviewer compares the viewpoint towards the problem, expressed by the author and certain other scholars of the subject (V. Macijauskienė, A. Vanagas, B. Savukynas). The book is also of value to those interested in onomastics, an important accent is the attention to hydronyms and oeconyms, which emerged from the Christian names of the Eastern origin. The conclusion is made that the author proposes a regular way of analysis, applied to common lexis for analysis of the proper words: first and foremost to perform the analysis of the relations of onyms and appellatives of the own language system, drawing the attention to the history of nations and only then to search for relations with onyms and appellatives of foreign languages. The idea of blending of names of a different origin is also important. Based on the said idea certain unknown facts on the layers of onomastics could be revealed from the relations between the Christian personal names and other onym layers. The Christian names, which came from the East, distinguished by the scholar will help the surname researchers to dissociate and chronologize onyms of different classes, related to Christian names and be of use in contemplating on the classification of surnames against their origin.