Major problems obstructing implementation of higher education quality management systems in higher schools

LT[...] Šiuo straipsniu siekiama atsakyti į šį probleminį klausimą: kokios yra pagrindinės problemos, ribojančios studijų kokybės vadybos sistemų diegimą aukštosiose mokyklose? Tyrimo objektu pasirinkus studijų kokybės vadybos sistemų diegimo aukštosiose mokyklose problemas, jos tiriamos pasitelkus turinio analizės, euristinės indukcijos metodus. [...] Daugeliui Europos aukštųjų mokyklų būdingos kliūtys diegiant kokybės vadybos sistemas: 1. Sudėtingas pats studijų kokybės vadybos sistemų integravimo į jau esamas, veikiančias vadybos ir administravimo sistemas, procesas, reikalaujantis didelių administracinių sąnaudų ir pasirinkto kokybės vadybos metodo, standarto diegimo sąnaudų (Juškys, Ruževičius, 2010). 2. Studijoms kaip daugiakomponentei paslaugai matuoti ir tobulinti, jų kokybei valdyti nėra sukurtos vieningos sistemos ir vargu ar gali būti sukurta visoms tinkanti kokybės vadybos sistema. Pasirinkimas prioritetinio aspekto tobulinant kokybę arba ieškant įvairių aspektų visumos yra ilgas ir kartu dinamiškas procesas, reikalaujantis aktyvaus aukštojo mokslo kokybės vadybininkų ir mokslininkų pajėgų konsolidavimo. Valstybinėse aukštosiose mokyklose yra susiformavusios sudėtingos, konservatyvios ir dažnai gana nelanksčios (veikia funkciniu principu) fundamentaliems pokyčiams administracinės struktūros. Dar sudėtingiau sukurti struktūras, sujungiančias universiteto administraciją, dėstytojus, mokslininkus, kitus darbuotojus ir studentus. Kokybės vadybos sistemų diegimas reikalauja didelių sąnaudų administravimui, atsakingų, kokybės vadybos sistemas ir aukštosios mokyklos paslaugų specifiką išmanantys specialistai. Toks kompetencijų junginys retas aukštosiose mokyklose, kurių pagrindinis kompetentingumo rodiklis– mokslo pasiekimai. Lietuvos Respublikos aukštajame moksle išryškėjusios nacionalinio lygmens kliūtys.Aukštosios mokyklos gana pasyviai įsitraukia į vidinių studijų kokybės sistemų kūrimą pagal jau egzistuojančius visuotinės kokybės vadybos modelius ir dėl gana sunkiai vykdomos aukštojo mokslo reformos Lietuvoje: pirma, valstybės mastu vėluoja studijų kokybės vadybos sistemų, galinčių užtikrinti aukštesnę studijų kokybę, klausimo aktualizavimas; antra, užsitęsė studijų kokybės sampratos diskusijos ir nesant vieningo susitarimo, ką vadiname studijų kokybe, aukštosios mokyklos gana skeptiškai reaguoja į rekomendacijas kurti vidines studijų kokybės vadybos sistemas; trečia, vilkinamas finansinės pagalbos skyrimo aukštosioms mokykloms, kuriančioms vidines kokybės vadybos sistemas, klausimo sprendimas. Aukštosios mokyklos biudžete išlaidos paprastai planuojamos būtiniausioms valdymo sritims, paliekant sunkiai apibrėžiamų funkcijų finansavimą pagal galimybes. Vidinės aukštosios mokyklos problemos diegiant vidinę studijų kokybės vadybos sistemą: 1) Aukštosiose mokyklose trūksta vidinę studijų kokybės vadybos sistemos kūrimo ir diegimo sėkmę lemiančių sąlygų. 2) Atsakomybės už studijų kokybę, už dalyvavimą siekiant studijų kokybės prisiėmimo visiems aukštosios mokyklos darbuotojams pagal savo veiklos profilį problema. 3) Darbuotojų, išmanančių veiklos kokybės valdymą ir galinčių atsakingai vadovauti studijų kokybės vadybai, trūkumas. 4) Stereotipinė KVS sąvokos suvoktis ir jos painiojimas su kokybės užtikrinimu. 5) Skirtingų funkcijų vykdymas riboja vieningos sistemos pasirinkimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Studijų kokybės vadyba aukštojoje mokykloje; Vidinė kokybės vadybos sistema; Kokybės kultūra; Study quality management in higher school; Internal quality management system; Culture of quality.

ENBy referring to works by scientists from Lithuania and other countries the article deals with the major problems that obstruct more active implementation of higher education quality management systems in higher schools. The problems are analyzed on systemic (higher education in Europe and in Lithuania) and organisational (a particular higher school) levels. Problems characteristic to many European higher schools and those seen in Lithuanian higher education and individual organisations are distinguished. [From the publication]