Judge profession status in Lithuania : theoretical presumptions and empirical evidence

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama požiūrio į teisėjo profesijos statusą raiška Lietuvoje. Straipsnyje analizuojamos teorinės asmens ir profesijos socialinio statuso priemonės, nagrinėjami veiksniai, turintys įtakos profesijos statusui visuomenėje, bei pristatomi empirinio tyrimo rezultatai. Teisėjo profesijos statuso problemos Lietuvos mokslinėje literatūroje nėra nagrinėtos. [...] Mokslinio tyrimo problema nusakoma šiuo klausimu: koks požiūris į teisėjo profesijos statusą Lietuvos visuomenėje? Tyrimo tikslas – atskleisti požiūrių į teisėjo profesijos statusą raišką Lietuvos visuomenėje. Iškelti tokie tyrimo uždaviniai: 1) pateikti teorinius teisėjo profesijos statuso aspektus; 2) parengti požiūrių į teisėjo profesijos statusą raiškos tyrimo metodologiją ir metodiką; 3) atlikti požiūrių į teisėjo profesijos statusą raiškos Lietuvos visuomenėje tyrimą, pateikti duomenų analizę ir interpretaciją. Tyrimo objektas – teisėjo profesijos statusas Lietuvoje. Tyrimo dalykas – požiūrio į teisėjo profesijos statusą raiška. Naudoti mokslinės literatūros, dokumentų, sisteminės analizės ir apklausos raštu metodai. Kiekybinių tyrimo duomenų analizė atlikta taikant statistinius duomenų apdorojimo metodus ir naudojant programinį paketą SPSS (15.0) ir MS Excel programą. Tyrimo duomenims apibendrinti naudota aprašomoji statistika. Požiūriui į teisėjo profesijos statusą Lietuvos visuomenėje ištirti buvo parengta kompleksinė tyrimo metodologija, kuri apėmė ir visuomenės nuomonės tyrimą. Atliktas požiūrio į teisėjo profesijos statusą raiškos tyrimas leido suformuluoti išvadas ir apibendrinimus.Remiantis visuomenės nuomonės tyrimu, galima teigti, kad respondentai aukščiausias vietas profesijų hierarchinėje skalėje yra linkę priskirti tradicinėms profesijoms – teisininkams, gydytojams, finansininkams bei aukštųjų mokyklų vadovams ir dėstytojams. Teisėjo profesiją visuomenėje teigiamai vertino 83,6 proc. respondentų, pripažindami, kad teisėjas yra aukštos kvalifikacijos specialistas, dirbantis labai atsakingą ir visuomenei reikšmingą darbą. Pažymėtina, kad respondentai nurodė, jog teisėjo profesija turi būti nepriklausoma nuo politinių įtakų ir visuomeninių organizacijų. Todėl išskirdami teisėjui būtinas savybes tiriamieji svarbiausiomis nurodė bendražmogiškąsias savybes (sąžiningumą, atsakingumą, pareigingumą, nešališkumą, gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus ir spręsti iškylančias problemas) ir kompetenciją. Pagal tyrimo duomenis nustatyta, kad pastaruoju metu didėja politikų, visuomeninių organizacijų noras kontroliuoti teismų veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į teismų ir teisėjų darbą. Tyrimo metu išaiškėjo, kad respondentai teisėjus vertina kaip aukštos kvalifikacijos specialistus, galinčius kvalifikuotai ir kompetentingai atlikti savo pareigas bei priklausančius visuomenės elitui. Nors tam tikra dalis respondentų mano, kad teisėjams trūksta kompetencijos, tačiau daugelis jų nepritaria nuomonei, kad teisėjai savo pareigas atlieka formaliai, nesigilindami į bylos esmę. Įvardydami veiksnius, kurie žemina teisėjo profesijos statusą, respondentai nurodė teisėjų aroganciją, neetišką elgesį, įstatymų pažeidinėjimus, korumpuotumą ir kt. Apibūdindami tiek teigiamus, tiek neigiamus teisėjo profesijos ir veiklos aspektus, respondentai vis dėlto yra labiau linkę teigiamai vertinti teisėjo profesiją nei neigiamai ir suteikti pakankamai aukštą statusą Lietuvos visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Profesijos statusas; Teisėjo profesijos statusas; Požiūriai; Profession status; Judge profession status; Attitudes.

ENJustice is the most important element of a democratic society. Society sees courts as an institution that could clarify the legal rights and responsibilities and resolve related disputes. In addition, the public equates the court with a judge profession. The judge profession is supported by vocation, vocational interests and self-expression. The aim of this paper is to research the attitudes towards judge profession status in Lithuania. The work employed a complex research technique. The aspects of theoretical associations with society were explored using the scientific literature analysis and synthesis. Researches of various forms were used to obtain information: the poll of respondents was made of 21 questions and the public poll contained 9 thematic issues. The research revealed several key features: respondents assess judge profession positively, acknowledging that a judge is a highly skilled professional who is doing a very responsible and important job in society; public opinion about the work of a judge is highly influenced by the media where negative opinion about judges and their work dominates; although the respondents acknowledge that information published in the media is not objective and fair, some still believe that judges are corrupt, negligent in work, they lack qualification and competence. [From the publication]