Renaissance footwear as a mark of social differentaition

LTRenesanso epochoje avalynė buvo svarbi kostiumo dalis. Skirtingų socialinių sluoksnių žmonės avėjo skirtingą avalynę. Tai patvirtina ikonografija ir rašytiniai šaltiniai. Deja, istorinės šio laikotarpio avalynės radinių yra išlikę labai mažai. Todėl didžioji dalis šios avalynės rekonstruojama remiantis archeologine medžiaga. Dažniausiai vien pagal išorinius požymius archeologinių avalynės radinių neįmanoma priskirti kuriam nors socialiniam sluoksniui. Tik išsamūs ir įvairiapusiai individualių avalynės radinių tyrimai, duomenis papildžius istorinių šaltinių informacija ir ikonografine medžiaga, leidžia atskleisti skirtingų socialinių sluoksnių avalynės požymius. Aptariama tema Lietuvoje beveik netyrinėta. Šio laikotarpio avalynės skirtumai mažai analizuoti Europoje ir kaimyniniuose kraštuose. Remiantis individualių Lietuvos archeologinių avalynės radinių iš skirtingų vietų tyrimų duomenimis (šiuo metu visa medžiaga yra tik iš Vilniaus) galima teigti, kad iš ožkos ar kitų gyvūnų (išskyrus galvijus) odos pagaminta, šviesi ar ryškesnės spalvos, sudėtingesnės konstrukcijos, rantinio tvirtinimo, praplatinta priekine dalimi, tekstile puošta ir modelinė avalynė turėtų būti skiriama aukštesnio socialinio statuso visuomenės atstovams. Tamsesnę, nedekoruotą, prastesnės kokybės galvijų odos ir paprastesnės konstrukcijos avalynę avėjo žemesnio socialinio sluoksnio gyventojai. Perforacija puošta avalynė taip pat yra aukštesnio socialinio statuso žmonių avalynės požymis, bet ji galėjo būti įperkama ir žemesnio socialinio sluoksnio atstovams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Avalynė; Avalynės storija; Europa; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Renasansas; Renesansas; Socialinis išsisluoksniavimas; Socialinė nelygybė; Vilnius; Europe; Footwear; History of Footwear; Markers; Renaissance; Social differentiation; The Grand Duchy of Lithuania; Vilnius.

ENFootwear was an important part of the costume in the Renaissance Epoch. People of different social class wore different footwear. This is evidenced by iconography and written sources. Regrettably, there are very few findings of the historical footwear from this period. Therefore, the major share of this footwear is reconstructed based on archaeological material. It is impossible to attribute the archaeological findings of footwear to any specific social class solely according to the external features. Only exhaustive and versatile investigations of individual footwear findings, having supplemented the data with the information from historical sources and iconographic material, allow revealing the features of footwear of different social classes. The discussed topic has been scarcely investigated in Lithuania. The differences of footwear of this period have been little analysed in Europe and neighbouring countries. Based on the data of investigations of individual Lithuanian archaeological footwear findings from different locations (all material currently comes from Vilnius), we may state that footwear made from goat’s or other animals’ (except livestock) skin, of light or brighter colour, more sophisticated construction, rand fastening, wider front part, ornamented in textile and modelled footwear should be attributed to people from a higher social class. Darker, not decorated footwear of simpler construction, made from lower quality stock skin, was worn by lower social class representatives. Perforated footwear also belonged to people from a higher social class, yet lower social class representatives could also afford it.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History