LTStraipsnyje analizuojamas JAV lietuvių katalikų [81], tautininkų [82], sandariečių [83] ir socialistų [84] suartėjimo procesas po Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Tai pakankamai komplikuotas siekimas vienybės, įveikiant ne vieną psichologinį ir ideologinį barjerą. Atkreiptas dėmesys į srovių vidaus peripetijas, skirtingas nuomones, kurias vedė į vienybę ne tik stiprėjantis sovietizacijos procesas Lietuvoje, bet ir JAV oficiali pozicija, nepritarianti Baltijos valstybių okupacijai. JAV lietuviams socialistams greitai įsijungti į LGT trukdė tautininkų ištikimybė prezidentui A. Smetonai ir pritarimas diktatūrai. Tik gautas kvietimas LGT nariams apsilankyti spalio 15 d. Baltuosiuose rūmuose ir susitikti su prezidentu F. D. Ruzveltu paskubino socialistų lyderius galutinai apsispręsti jungtis į bendrą JAV lietuvių politinį organą kovai už Lietuvos nepriklausomybę ir demokratinį valdymą. Tačiau kai kurie srovių nesutarimų aspektai išliko toliau ir tai buvo viena iš priežasčių vėlesnio skilimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: JAV lietuviai; Katalikai; Leonardas Šimutis; Lietuvai gelbėti taryba; Lietuvių išeivija JAV; Lietuvos okupacija 1940 m.; Sandariečiai; Socialistai; Tautininkai; Catholics; Council to Aid Lithuania; Leonardas Šimutis; Lithuanian Americans; Lithuanian emigree in the USA; Nationalists; Occupation of Lithuania in 1940; Sandara Members; Socialists.
ENThe article analyses the process of consolidation of Lithuanian American Catholics, Nationalists, Sandara members and Socialists after the occupation of Lithuania on 15 June 1940. It is a rather complicated pursuit for unity by overcoming a number of psychological and ideological barriers. The article pays attention to the internal affairs and diverging opinions of the movements which were not only driven to the unity by the strengthening process of Sovietization in Lithuania but also by the US official position rejecting the occupation of the Baltic States. The loyalty of the Nationalists to the president Antanas Smetona and their support to dictatorship prevented the Lithuanian American Socialists from promptly joining the Council to Aid Lithuania. It was only the invitation addressed to the members of the Council to Aid Lithuania for a visit to the White House on 15 October and meeting the president F. D. Roosevelt that accelerated the final resolution of the Socialist leaders to join the common Lithuanian American political body for the fight for the independence of Lithuania and democratic government. However, certain aspects of disagreement between the movements remained and it was one of the reasons behind their eventual split. [From the publication]