Komunistinio teroro anatomija : recenzija
LTAtrodytų, sovietinio teroro padariniai Lietuvoje jau pakankamai ištyrinėti, o teroro sąvokos semantinė prasmė šiandien yra aiškiai suvokiama. Tačiau tarptautinėje politikoje susiformavo skirtingas požiūris į kai kuriuos „terorus“ dėl nenoro gadinti tarptautinę atmosferą ir santykius su Rusija. Lietuvos visuomenėje taip pat pastebimos tendencijos abejoti įrodymais, nepasitikėti savais terorą išgyvenusiais žmonėmis, daugelyje sovietinio bloko šalių ryškėja tendencijos „išbaltinti“ sovietų režimą. Šiame kontekste 2012 m. pradžioje pasirodžiusi solidi A. Anušausko monografija „Teroras 1940–1958 m.“ papildė rimtų sovietinės okupacijos Lietuvoje mokslinių tyrimų bazę. Knygoje autorius profesionaliai atskleidžia ilgus metus sovietų slėptus bei neigtus teroro Lietuvoje ir kovos su lietuviškąja rezistencija metodus bei atskleidžia genocido padarinius. A. Anušauskas daug dėmesio skiria sovietinių dokumentų patikimumui įvertinti, parodo sovietinės istoriografijos metodologijos trūkumus ir sukurtus mitus. Remdamasis 1994 m. išslaptintais kai kuriais Rusijos Federacijos valstybinio archyvo fondais, NKVD-MVD centrinių struktūrų, Vyriausios lagerių valdybos, Kalėjimų valdybos, 4-ojo specialiojo skyriaus (tremtinių reikalų) dokumentais, autorius atskleidžia ilgai slėptus komunizmo nusikaltimus, atskirdamas pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijos laikotarpius. Greta archyvinių dokumentų ne menkesnę vertę turi autoriaus gausiai cituojami liudytojų parodymai bei amžininkų atsiminimai.Reikšminiai žodžiai: Arvydas Anušauskas; KGB; Komunistinis teroras; Partizaninis judėjimas; Pokaris; Sovietinis teroras; Teroras; Tremtis; Arvydas Anušauskas; Communist terror; Exile; KGB; Partisan movement; Post-war period; Soviet teror; Soviet terror; Terror.
