Meninės kultūros vadybos strategijos etiudai

LTAtsivėrusi pasauliui ir atvėrusi jį savo piliečiams Lietuvos kultūra per dvasinio arealo materialųjį įkūnijimą patiria pačių įvairiausių sąveikų. Tai - horizontalioji kultūros erdvė, kurioje kiekvienas mūsų renkasi savąją terpę. Tačiau svarbiausi, esminiai - vertikalieji, gelminiai kultūros parametrai: žmogų išaukštinančios etinės, moralinės normos, etninės kultūros svarbos suvokimas, kiti tautinės savimonės sandai (kalba, istorinė atmintis), komunikaciniai inkultūracijos gebėjimai. Deja Lietuvos visuomenės vertybių hierarchijos viršūnėje vis dar pinigai, materialinis lobis, tik labai nežymiai didėja intelektinės ir dvasinės veiklos produktų paklausa, humanitarinių mokslų prestižas. Straipsnyje aptariama, kaip profesionalumo stoka, humanistiniu mąstymu neįprasminta, neįsisąmoninta kultūros koncepcija ir strategija paremta švietimo sistemos pertvarka padarė daug strateginio pobūdžio klaidų. Diskutuojama apie 2003 m. Švietimo įstatyme įteisinantį naują požiūrį į muzikos mokyklų, muzikos mėgėjų ir profesionalų rengimo institucijų veiklos specifiką, konstatuojant padarytą žalą, kuria net stebisi užsienio partneriai. Teigiama, kad nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sunyko daug meno mėgėjų kolektyvų. Popamokinė veikla tapo mokama. Ima dominuoti masinė kultūra. O didelės lėšos nacionaliniams muzikos centrams skirstomi neracionaliai, nesiekiant masinio paveikumo. Kaip šios tendencijos priežastis deklaruojamas vadybininko ir administratoriaus pareigybių niveliavimas.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis visuomenės ugdymas; Kultūros politika; Kultūros prestižas; Kultūros vadyba; Kultūros vadybininkas; Menininkų rengimas; Meninė kultūra; Perspektyvos; Pokyčiai; Profesionalumas; Įtrauktis; Artists preparation; Arts and Culture; Changes; Cultural management; Cultural policy; Cultural public education; Inclusion; Manager of culture; Perspectives; Prestige of culture; Professionalism.

ENThrough material embodiment of spiritual structure Lithuanian culture, opening itself to the world and opening the world to the citizens, experiences very different connections. It is the horizontal space of culture where each of us chooses our own medium. However, the most important and fundamental are vertical, deep parameters of the culture: ethical and moral norms exalting a man, comprehension of essence of ethnical culture, other components of national consciousness (language, historical memory), communicational skills of enculturation. Unfortunately, the top of the hierarchy of Lithuanian societal values is still occupied by money and material treasure, also the demand for products of intellectual and spiritual activity and the prestige of the humanities are growing only slightly. This article includes the discussion on the way the lack of professionalism, cultural conception unresolved and denied a meaning by humanistic thinking, and reconstruction of educational system based on the strategy made many strategic mistakes. Also the article involves discussion on the Education law issued in 2003 legitimising new approach towards the specificity of activity of music schools and institutions preparing music amateurs and professionals, also stating the damage, which astonishes even foreign partners. It is noted that in Lithuania many collectives of art lovers disappeared when the country regained its independence. After school activities have been taxed. The dominance is given to mass culture. Large sums of money intended for national music centres are distributed irrationally, without the aim to reach mass efficiency. As a reason of these tendencies, levelling of posts of manager and administrator is declared.