Archeologija ir muzeologija: komunikacijos skaitmeninėje erdvėje taikomasis modelis : disertacija

LTDisertacijos objektas yra į konkretų visumos objektą – radinį, eksponatą, mokslinius duomenis bei metaduomenis – orientuotas archeologijos ir muzeologijos komunikacijos skaitmeninėje erdvėje taikomasis modelis. Tyrimo metu nustatyta, kad archeologinis radinys gali būti suprantamas kaip ženklas (semiotikos prasme), kuris yra archeologinio komplekso, kaip pirminio teksto dalis. Archeologo uždavinys yra, perskaitant pirminius tekstus, rekonstruoti praeities visuomenių gyvenimą ir sukurti antrinius mokslinius archeologinius tekstus, skirtus mokslinei visuomenei. Archeologinis radinys, pakliuvęs į muziejų, tampa eksponatu. Eksponatas taip pat gali būti suprantamas kaip ženklas. Tuomet muziejaus rinkinys tampa paradigmiškai, o muziejaus viešoji komunikacijos veikla – sintagmiškai organizuotais tretiniais tekstais, skirtais plačiajai visuomenei. Per pirminių, antrinių ir tretinių tekstų ryšius pasireiškia archeologijos ir muzeologijos komunikacinių aspektų sąveika. Archeologijos ir muzeologijos komunikacinių aspektų sąveika gali vykti keturiais svarbiausiais etapais: dokumentavimo, tyrimų, vizualizavimo ir savirefleksijos. Pristatomas archeologijos ir muzeologijos komunikacijos skaitmeninėse erdvėse makromodelis yra aukšto universalumo lygmens: jame skaitmeninimo procesai yra paremti universaliomis, matematiškai išreiškiamomis, kategorijomis; jis nesusietas nė su viena konkrečia technine ar programine įranga; jis gali būti sėkmingai adaptuotas bei taikomas ir kitiems humanitariniams mokslams. [Iš leidinio]

ENThe object of the dissertation is one of the utilarian objects of communication in digital space: a utilarian model of archeological and museological communication in digital space oriented towards a particular whole object – a finding, exhibit, scientific data and metadata. An archaeological finding can be understood as a sign (in semiotic sense), which is a part of an archaelogical complex as a part of the original text. The task of the archaelogist is to read the original texts, reconstruct the life of past societies and to create secondar scientific archeological texts for hte science community. When an archaeological find makes its way into a museum, it becomes an exhibit. Through the links between initial, secondary and third texts, interaction between communication aspects of archaeology and museology emerges. The interaction between communication aspects of archaeology and museology may proceed in the four key stages: documentation, research, visualisation and self-reflection. The presented macro-model of archaeology and museology communication in digital spaces is highly universal: processes of digitalisation are based on universal, mathematically expressible categories; it is not linked to any specific hardware or software; it can be easily adapted and used in other humanities.

• Defining scholarly practices, methods and tools in the Lithuanian digital humanities research community / Ingrida Kelpšienė. Digital humanities quarterly 2018, vol. 12, no. 4, pdf (67 p.).
• Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje : 2011 metų situacija / Rimvydas Laužikas, Ingrida Vosyliūtė. Informacijos mokslai. 2012, t. 60, p. 96-115.
• Skaitmeninimas kaip mokslas : BARIS projekto patirtis / Rimvydas Laužikas. Informacijos mokslai. 2008, t. 46, p. 67-83.