LTSąlygos kurtis protomiestams Šiaurės vidurio Lietuvoje, kaip ir didžiojoje Rytų Baltijos jūros regiono dalyje, susidarė XII-XIII a. Natūralią jų raidą nutraukė XIII-XIV a. vykę kryžiaus karai. Palankios sąlygos miestams vystytis susiklostė tik XV-XVI a. Miesteliai Šiaulių ekonomijoje pradėjo kurtis XVI a. pirmojoje pusėje. Remiantis archeologine medžiaga ir rašytiniais šaltiniais galima teigti, kad dalis jų nuo XVI a. antrosios pusės (Šiauliai), o kiti nuo XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios (Joniškis, Žagarė) išaugo į vadinamuosius LDK mažuosius miestus. Dalis miestų jau XVII a. pradžioje gavo savivaldos (Joniškis) (4 pav.), kiti – prekybos (Naujoji Žagarė, Šiauliai) privilegijas. Likusieji ekonomijos miesteliai tenkinosi XVII-XVIII a. trumpam suteiktomis prekybos privilegijomis, tačiau į didesnius miestus, tokius kaip Joniškis, Žagarė, Šiauliai, neišaugo (1 pav.). Ankstyviausi – XVI a. – kultūriniai sluoksniai buvo aptikti tik Šiauliuose (2 pav.; II. 1; III: 1–2 iliustr.). Visuose ekonomijos miestuose aptiktas intensyvus XVII-XVIII a. kultūrinis sluoksnis (2; 3 pav.; II: 1-3 iliustr.), kurio storis paprastai siekia 0,41,0 m. Plonų (iki 0,3-0,4 m storio) ir skurdžių sluoksnių aptikta to paties laikotarpio miesteliuose (Skaistgirys), turtingesnis radinių sluoksnis (taip pat iki 0,3-0,4 m storio) aptiktas kaimavietėse (Kalnelis). XVI a. – XVII a. pradžioje miestuose (Joniškyje (3; 5 pav.), Šiauliuose, Žagarėje) susiformavo mišrus užstatymas su radialiniu gatvių tinklu ir stačiakampe (renesansine) turgaus aikšte.Šalia aikščių statyti sakralinės (bažnyčios) (4; 7 pav.), visuomeninės (rotušės) ir prekybinės paskirties pastatai. Vieninteliai Šiauliai nuo 1764-1765 m. pradėti perstatinėti iš esmės – suformuoti klasicistinio stiliaus stačiakampiai kvartalai. Likę miesteliai (Gruzdžiai, Meškuičiai, Skaistgirys) buvo gatvinio-linijinio plano, kur viename gatvės gale paprastai būdavo bažnyčia su šventoriaus kapinėmis ir turgaus aikšte. Absoliuti dauguma XVI-XVIII a. ekonomijos miestų pastatų, panašiai kaip ir didžiojoje LDK dalyje, buvo mediniai (6 pav.). Tik nuo XVII a. pradžios pradėti statyti mūriniai sakralinės (4; 7 pav.) ir visuomeninės (rotušės) paskirties statiniai (5 pav.; II: 2 iliustr.). Daugiau mūrinių pastatų miestuose pradėta statyti nuo XVIII a. vidurio, o ypač ekonomijos valdytojui Antanui Tyzenhauzui Šiaulių mieste vykdant ambicingą miesto perstatymo planą. Mūras neabejotinai skyrė miestą nuo kaimo. Nuo XVII a. miestuose plito iš akmenų sudėti grindiniai (II: 3 iliustr.). Akmenimis paprastai buvo grindžiami „švarieji“ kiemai, kai kurios pastatų patalpos. Aiškesnę takoskyrą tarp miestų ir kaimų raidos galima nubrėžti pagal radinių specifiką. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akmens grindinys; Gruzdžiai; Joniškis; Kultūrinis sluoksnis; Lietuvos miestų istorija; Miestas; Monetos; Mūro statyba; Plytelės; Prekyba; Rankų darbo keramika; Šiauliai; Šiaulių ekonomija; Žagarė; Brick biuildings; Coins; Cultural layer; Gruzdžiai; Handicraft pottery; History of Lithuania's towns; Joniškis; Stone paving; The Šiauliai Crown Estate; Tiles; Town; Trade; Šiauliai; Šiauliai Crown Estade; Žagarė.
ENFavourable conditions for the development of towns in northern central Lithuania occurred only as late as the 15th and 16th centuries. In the 16th and early 17th centuries, some settlements developed into small towns of the Grand Duchy of Lithuania. It was at this time that a mixed urbanistic system with a radial street network and a rectangular market square formed. The absolute majority of 16th to 18th-century buildings in the towns of the Šiauliai Crown Estate, just as in most of the Grand Duchy of Lithuania, were built of timber. Only from the early 17th century did the construction begin of brick buildings intended for religious or public purposes (such as the town hall in Joniškis). A more distinct separation between the development of towns can be made on the basis of the specific features of finds. These are finds related to trade, handicrafts and business: coins and hoards of coins, certain types of pottery, tiles, and work tools related to specific handicrafts, products and materials. [From the publication]