LTStraipsnyje pateikiama kredito rizikos vertinimo modelių lyginamoji analizė, remiantis Lietuvoje veikiančių kredito unijų pavyzdžiu. Aptarti ir įvertinti pagrindiniai kredito riziką lemiantys veiksniai tiek populiariausiuose ir dažniausiai naudojamuose kredito rizikos vertinimo modeliuose, tiek modeliuose, kuriuos taiko kredito unijos. Nustatyti Lietuvoje veikiančių kredito unijų taikomų kredito rizikos vertinimo modelių trūkumai ir su tuo susijusios grėsmės, pateikiami pasiūlymai. Autorių nuomone, kredito unijų sektoriui reikalingas kompleksinis kredito rizikos vertinimo modelis, apimantis tiek kokybinius subjektyvius, tiek kiekybinius objektyvius veiksnius, apskaičiuojant jų statistinius pokyčius. Kredito unijų naudojami kredito rizikos vertinimo modeliai turėtų vertinti kredito riziką, skirstant ją į nemažiau kaip dešimt lygių. Esant tokiam vertinimui, kredito unijos galėtų efektyviai diversifikuoti kredito riziką ir nustatyti paskolų maržą, atitinkančią prisiimamą kredito riziką. Kredito įstaigų priežiūros institucijoms autoriai rekomenduoja įvesti maksimalios paskolos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija skaičiavimo metodiką. Ši suma galėtų būti apskaičiuojama kaip santykinė dalis nuo unijos nuosavo kapitalo. Autorių nuomone, toks reglamentavimas užkirstų kelią nepamatuotam kredito rizikos prisiėmimui ir staigiam nuosavo kapitalo poreikio šuoliui, kuris sukuria prielaidą tolesniam netvariam unijų augimui.Reikšminiai žodžiai: Bankroto prognozavimas; Kredito rizika; Kredito rizikos vertinimo modeliai; Kredito unijos; Bankruptcy forecasting; Credit risk; Credit risk assessment models; Credit unions.
ENThe paper presents the comparative analysis of credit risk assessment models, based on the example of credit unions functioning in Lithuania. The main factors determining credit risk in both most popular and most frequently used credit risk assessment models and the models applied by credit unions are discussed and evaluated. The paper establishes the drawbacks of credit risk assessment models applied by credit unions functioning in Lithuania and related threats, and gives proposals. According to the authors, the credit union sector needs a complex credit risk assessment model covering both qualitative subjective and quantitative objective factors, estimating their statistical changes. Credit risk assessment models applied by credit unions should assess credit risk, dividing it into at least ten levels. Thus credit unions could effectively diversify credit risk and establish the loan margin that corresponds to the assumed credit risk. The authors recommend to credit union supervision institutions introducing the calculation methodology of the maximum loan with the guarantee from the Government of the Republic of Lithuania. This amount could be calculated as a relative part of the equity capital of the union. According to the authors, such regulation will prevent the unreasonable credit risk assumption and the abrupt jump in the demand for equity capital, which creates a precondition for further unsustainable growth of unions.