Ekologinis ūkininkavimas ir verslumas

LT[...] Mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad daugelyje analizuotų užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimų iki šiol nėra bendros, nusistovėjusios ūkininko kaip verslininko sampratos. Šios nuostatos įtvirtinimas galėtų sudaryti papildomų prielaidų tobulinti ūkininkų teisinę bazę ir spręsti jų šeimos narių teisių į nuosavybę klausimus. Iš tyrimo empirinių duomenų matyti, kad ekologiškai ūkininkaujantys pagal savo asmenines nuostatas skirstytini į verslininkus, iš dalies esantys verslininkais ir nesijaučiantys verslininkais. Pirmoji ir trečioji respondentų grupės yra beveik lygios pagal respondentų pasiskirstymą. Gerokai daugiau respondentų, turinčių aukštajį išsilavinimą, jaučiasi esą verslininkai. Visiškai priešingas požiūris vyrauja tarp turinčiųjų tik pagrindinį išsilavinimą: jaučiasi verslininkais 4,3 proc., iš dalies - 3,1 proc., nesijaučia beveik 11 proc. tiriamųjų. Tendencijos, kad ilgėjant ekologinio ūkininkavimo laikotarpiui sustiprėtų nuostata, kai ūkininkas pasijunta tikru verslininku, respondentų atsakymuose nenustatyta. Visų grupių respondentų trys svarbiausieji ūkininkavimo tikslai buvo analogiški, tačiau kiekvieno jų svarba buvo įvertinta skirtingai. Siekį gauti tinkamas pajamas ir taip patenkinti savo poreikius daugiausia akcentavo ūkininkai, nesijaučiantys verslininkais. Beveik pusė respondentų jau planavo ūkį perduoti savo vaikams, t. y. užtikrinti ilgalaikį ūkio veiklos tęstinumą. Beveik 28 proc. ūkininkų tokio perdavimo neplanavo. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Ekologinis ūkininkavimas; Ekologinis ūkis; Verslininkas; Verslininkas, verslininkystė; Verslininkystė; Ūkininkas; Entrepreneur; Entrepreneurship; Farmer; Organic farm; Organic farming.

EN[...] The analysis of academic literature suggests that most of the analyzed foreign and Lithuanian scientific researches still do not offer a clear definition of wellestablished concept of a farmer as an entrepreneur. Such definition might establish conditions to improve the legal framework for the farmers and to solve the issues of their family members' rights to ownership. The empirical study shows that by their personal attitudes organic farmers fall into three groups: farmers considering themselves entrepreneurs, farmers partly considering themselves entrepreneurs, and farmers not considering themselves entrepreneurs. The first and the third groups of the respondents are rather equal by their size. Respondents with higher education comprise significantly larger proportion among those considering themselves entrepreneurs, and the opposite tendency dominates among the farmers with basic education (4.3% consider themselves entrepreneurs, 3.1% consider partly, and nearly 11% do not consider). No exceptional tendencies that could prove that as the period of organic farming increases the sense of being an entrepreneur gets stronger have been observed. The three objectives were the same in all groups of the respondents, but the relevance of each objective was different. The farmers who did not consider themselves entrepreneurs prioritized the objective to receive adequate income and meet their needs. As to business transfer and continuity, almost half of the respondents have already planned to pass the farm to their children, and there were nearly 28% of the farmers who did not plan such transfer. [From the publication]