Lithuania's roots in the pottery of the western suburbs of Moscow of the 17th and 18th centuries

LTStraipsnis yra skirtas XVII-XVIII a. keramikos, rastos Naujosios Jeruzalės vienuolyne, kuris yra Istros (40 km į vakarus nuo Maskvos) mieste, galimoms kultūrinės įtakos kilmės paieškoms (1 pav.). Straipsnyje taip pat aptariama įvairių meistrų įtaka ir bendra keramikos, rastos Naujosios Jeruzalės vienuolyne, raida bei jos specifiniai bruožai. XVII-XVIII a. virtuviniai indai, rasti Istroje, yra gaminti iš raudonojo molio ir priklauso dviem pagrindiniams tipams. Pirmojo tipo keramika yra būdinga vakariniams Maskvos apylinkių miestams. Antrojo tipo virtuvinių indų kilmė iki šiol neaiški. Tačiau galima manyti, kad šis tipas yra susijęs su regionu, kuriame buvo įprasta keramikinius indus gaminti iš baltojo molio. Stalo indai, kurie yra padengti glazūra ir angobu, tokie kaip indų dangčiai, keptuvės, dubenys, turi tiesioginių analogijų Klaipėdos (Lietuva) miesto keramikoje ir apskritai Hanzos miestų sąjungos keramikoje. Neįprastai didelis kiekis glazūra dengtos keramikos, glazūros, kuri dengia indus ir koklius, identiškumas, kaip ir tapatus dekoras ir didelė jo įvairovė, įgalina teigti, kad ši keramika buvo gaminta tose pačiose dirbtuvėse (2–9 pav.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Angobas; Glazūra; Išmesta keramika; Keramika; Kilmė; Maskvos priemiesčiai; Naujosios Jeruzalės vienuolynas; Stalo indai; Virtuviniai indai; Žiesta keramika; Engobe; Glaze; Lithuania; New Jerusalem Monastery; Origin; Potery; Pottery; Suburbs of Moscow; Tableware; Thrown potery; Thrown pottery.