Postkolonializmas Lietuvoje: įtartinas ar priimtinas

LTStraipsnyje, remiantis įvairių užsienio ir Lietuvos teoretikų įžvalgomis, aptariamas postkolonializmo kritikos metodas ir jo tinkamumas trijų Baltijos šalių patirčiai sovietmečiu nusakyti. Šiuo metu pasaulyje postkolonializmo sąvoka yra išsiplėtusi iki anksčiau sunkiai įsivaizduotų ribų: pradedant sąskaitybos vedimu viduramžiais, baigiant Biblijos analize. Tokie autoriai kaip L. Hutcheon, G. Spivak ir H. Bhabha monolitine tampančią postkolonializmo teoriją bando ardyti iš vidaus. D. Ch. Moore'as vienas pirmųjų pabrėžė, kad buvę Sovietų regionai atitinka postkolonijinių visuomenių modelį, bet į šį faktą kreipiama per mažai dėmesio ir nesiimama detalesnės jo analizės. K. Račevskis tokį priešiškumą ir savotišką apatiją vadina „postkolonijinių įtarumu“. Jo teigimu, Rytų europiečių, kaip kolonizuotų subjektų, patirtis yra pernelyg šviežia, kad užtektų valios ją aptarti ir analizuoti. Pasak Račevskio (jam pritaria V. Kelertienė, K. E. Jirgensas ir kt.), postkolonijinės teorijos taikymas literatūroje padeda suvokti ankstesnę ir dabartinę literatūrinę išraišką, politinius, etninius ir nacionalinius tokių tekstų aspektus. Tarp bandymų kolonijinę Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtį interpretuoti pasitelkiant postkolonializmo kategorijas minėtini Račevskio, Mooro, Kelertienės, Jirgenso, Jūros Avižienis ir kitų veikalai. Nors lietuviai dar tik pratinasi prie kalbininkų keikiamo naujadaro „postkolonializmas“ skambesio, Vakarų akademiniame diskurse jau ryškėja nauja banga, užribyje paliekanti postkolonializmo studijas, nes mokslininkų dėmesys krypsta į naują reiškinį – neokolonializmą.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Literatūra; Postkolonializmas; Postkolonializmas, lietuvių literatūros mokslas, neokolonializmas; Sovietmetis; Tapatumas; Identity; Literature; Postcolonialism; Postcolonialism, Lithuanian literary scholarship, neocolonialism; Soviet period; The Baltic States.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies