The Legal aspects of University management development

LTŽinios ir technologijos tapo svarbiausiu ekonominės ir socialinės plėtros veiksniu. Konkurencija aukštojo mokslo srityje, nauji kilę iššūkiai lėmė, kad universitetai pertvarko savo valdymą. Europos Tarybos nuomone, aukštojo mokslo institucijos turi didžiulį mokslinį ir edukacinį potencialą, tačiau jis nepakankamai naudojamas ekonomikos valdymo procesams, visuomenei ir verslui. Lietuvos aukštojo mokslo institucijos taip pat sulaukė esminių permainų. Vienas svarbiausių strategijoje Europa 2020 iškeltų švietimo tikslų - pasiekti, kad iki 2020 m. aukštąjį arba lygiavertį išsilavinimą įgytų 40 proc. jaunuolių. Šiuo metu aukštąjį išsilavinimą turi tik 26 proc. visos darbo jėgos. Žinių ekonomikai reikia žmonių, kurie būtų įgiję tam tikrų įvairiose srityse pritaikomų gebėjimų, darbo su informacijos ir komunikacijos priemonėmis įgūdžių, būtų kūrybiški ir lankstūs, gerai išmanytų pasirinktą sritį. Švietimas suvokiamas kaip vienas kertinių ES vidaus politikos ramsčių. Siekdama atsakyti į dabarties iššūkius, Lietuvos visuomenė turi susitarti dėl bendrųjų švietimo principų bei tolesnės jų plėtotės nuostatų, susieti šiuos principus ir nuostatas su norima asmens ir bendruomenės raidos projekcija. Galima teigti, kad tradicinis marketingas, keisdamasis į santykių marketingą transformuoja aukštojo mokslo institucijų viziją ir misiją bei nukreipia tikslus vartotojų ir jų elgsenos pažinimo link. Tokia marketingo raida skatina aukštąsias mokyklas keisti požiūrį į deklaruojamą ir realiai funkcionuojančią vertybių sistemų santykį. Ilgalaikiai santykiai su vartotojais leidžia vartotojams iš vidaus pažinti, pajusti ir įvertinti universitete puoselėjamas vertybes, etikos normas.Tai ypač svarbu, kai ne tik verslo imonės, bet ir universitetai išeina į tarptautines rinkas. Būtent rinkos sistema priverčia iš tikrųjų diegti, o ne tik deklaruoti vertybes. Projekto „Vidaus valdymo tobulinimas Mykolo Romerio universitete“ darbo grupès nariai atliko šio universiteto SSGG analizę. Vidinių veiksnių sąrašas parengtas išanalizavus gerųjų užsienio universitetų patirtį. Atlikus politinių, ekonominių, socialinių ir technologinių veiksnių (PEST) analizę, buvo suformuotas išorinių veiksnių (galimybių ir grėsmių) sąrašas. Straipsnyje pateikti analizės rezultatai rodo, kad dauguma reikšmingų veiksnių reikalauja teisinio universiteto valdymo proceso reglamentavimo. Tyrimas atskleidė, kad sėkmingas valdymo tobulinimas glaudžiai susijęs su teisinės bazės tobulinimu. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo valdymo reforma; Universitetas; Darbo rinka; SSGG analizė; Teisė; Reform of higher education management; University strategy; Labour market; SWOT analysis; Law.

ENKnowledge and technology have become a major economic and social development factor. The university management efforts to include more stakeholders, highlights the cooperation between the public and business value. Universities have immediately become the part of national innovation system and able to contribute significantly to the edge of economic progress. In order to answer the challenges of today, Lithuanian society must agree on the general principle of education for their further development and regulations, to link these principles and aims of the individual and community development projection. Successful management development is closely related to the improvement ofthe legal framework. Working group members of the implemented project Improvement of Home Management at Mykolas Romeris University have done MRU SWOT analysis. It can be seen that most of the important factors require the legal regulation of university management process. [From the publication]