LTLietuviškas terminas „savivalda“ susijęs su „savęs valdymu“. Vertinant iš organizacijų teorijos pozicijų, savivalda gali būti sietina ir su „savi-organizacija“. Pastaroji teorine prasme nurodo į tokias organizacijų formas, kurios išsiskiria tuo, kad vietoje įprastinės hierarchijos, kur organizacijų sprendimai priimami tik auksčiausiame lygmenyje, įgalina visų, su jomis susijusių asmenų dalyvavimą organizacijos sprendimuose ir organizacinėje veikloje. Ši termino semantika kelia klausimą, kiek Lietuvos savivaldos institucijos, savivaldybės, gali būti traktuojamos kaip organizacijos, užtikrinančios savivaldą ir piliečių dalyvavimą. Be semantinės motyvacijos šią temą nagrinėti paskatino ir viena Charlso Woolfsono atlikta analizė Lietuvoje (Woolfson, 2011), kurios išvados Lietuvos piliečių dalyvavimo atžvilgiu yra gana kritiškos. [...] šio tyrimo tikslas - pažvelgti į savivaldos institucijas ir išsiaiškinti, kokios piliečių dalyvavimo galimybės egzistuoja lokaliame politikos lygmenyje. Kitaip tariant, keliamas toks probleminis klausimas: kiek savivaldos piliečių dalyvavimo kontekste galima aptikti šiandienos savivaldybėse? Šiame straipsnyje pristatoma teoriškai pagrista empirinė studija. Teorinis piliečių dalyvavimo klausimas nušviečiamas iš dviejų perspektyvų. Viena vertus, aptariamas „geležinis oligarchijos dėsnis“, remiantis Roberto Michelso argumentais. Kita vertus, svarstomas piliečių dalyvavimo kaip fasado modelis, pristatytas remiantis institucionalistinės pakraipos atstovės Kristinės Oliver (1991) darbu. [...] šiame straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, atliktas 2012 m. vasarį. Siekiant ištirti piliečių dalyvavimo galimybės Lietuvos savivaldybėse, visų pirma buvo analizuotas Lietuvos Respublikos savivaldybių įstatymas. Čia buvo keliamas toks klausimas: kokias piliečių dalyvavimo galimybes numato istatymas?.Be to, buvo analizuoti piliečių dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose duomenys. Buvo analizuotos Lietuvos savivaldybių intemeto svetainės, siekiant išsiaiškinti, kokias virtualias galimybes savivaldybės taiko, kad įtrauktų piliečius kaip dalyvius į savivaldą? Atlikto tyrimo rezultatai nėra vienareikšmiai. Viena vertus, atrodytų, kad savivaidybės teikia daugelį, kad įtrauktų piliečius. Viena pagrindinių ir įstatymu įtvirtintų piliečių dalyvavimo savivaldoje formų yra savivaidybės tarybų rinkimai. Intemeto svetainėse taip pat galima rasti nemažai priemonių, įtraukiančių piliečius, pvz.: rubrika „Klausiate-atsakome“, intemeto apklausos, diskusijos ir forumai, probleminių klausimų registravimas virtualiuose žemėlapiuose. [...] Galima manyti, kad savivaidybės veikia taip, tarsi jos skatintų piliečių dalyvavimą, bet iš tiesų jos palaiko fasadinį dalyvavimą, kuris piliečiams neleidžia pemelyg kištis į savivaldybių reikalus. Dėl empirinio tyrimo ribotumo oligarchijų klausimas Lietuvos savivaldybėse negalėjo būti deramai atsakytas, todėl būtina atlikti papildomų išsamesnių tyrimų, taikančių tokį metodą kaip atvejų analizė, reikalauja ir piliečių dalyvavimo Lietuvos savivaldoje klausimas, nes šio žvalgomojo tyrimo rezultatai atskleidžia tik pirmines tendencijas, kurias reikia toliau plėtoti tiek empiriniame, tiek teoriniame kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Piliečių dalyvavimas; Savivalda; Fasadų kūrimas; Oligarchija; Participation; Self-government; Local governance; Facade building; Oligarchy.
ENMotivated by the work of Charles Woolfson, who diagnoses a "double failure of voice in contemporary Lithuania - both of orderly institutionalised social dialogue between labour and capital, and of ongoing public protest" (Woolfson, 2011), the paper aims at exploring the possibilities for citizens' participation in the Lithuanian local governance institutions. Drawing on two theoretical concepts, the facade-building and the 'iron low of oligarchy', the study deals with instruments and degrees of participation as well as its challenges in local governance institutions. Based on these conceptual arguments, an explorative empirical study has been undertaken in order to explore participation opportunities offered by local governance in Lithuania. Three data sources have been used here: first, the Lithuanian law of local governance, the secondary results of electoral participation and observations of websites of 60 local governance institutions in Lithuania. The research methods were document analysis and artefact analysis. Empirical results suggest that local governance institutions in Lithuania offer several participation opportunities, especially electoral participation and participation via internet. However, only a limited usage of these participation possibilities can be obtained here. As most participation instruments refer to lower level participation, i.e. the information giving to the citizens or administering of complaints, the conclusion is that participation instruments provided by the Lithuanian local governance institutions serve mainly as façades of participation and do not encourage truly participation in policy-decisions. [From the publication]