Tautosakos rinkimo ištakos Šilutės apylinkėse: objekto ir konteksto sąveika

LTStraipsnyje aptariamas pirmasis lietuviškos tautosakos fiksavimo Mažojoje Lietuvoje tarpsnis nuo ištakų XVIII a. iki XX a. pradžios. analizuojama nedidelėje ir tiriamuoju laikotarpiu santykinai periferinėje teritorijos dalyje – Šilutės apylinkėse – XIX a. užrašytų lietuviškų dainų melodika. tyrimas atskleidė, kad to meto Mažosios Lietuvos lietuvių folkloru ir kalba labiausiai suinteresuoti buvo nelietuvių kilmės indoeuropeistikos mokslo pirmeiviai, kurių požiūris ir iniciatyvos išjudino ir provincijos inteligentiją. Bendradarbiavimas padėjo apčiuopiamą pagrindą lietuvių folkloristikai bei etnomuzikologijai. tačiau XIX a. folklorinės muzikinės medžiagos fiksavimo metodikos trūkumai kelia daug probleminių klausimų, į kuriuos siekiama atsakyti lyginant XIX ir XX a. užrašytas lietuvininkų ir kitų lietuvių dainas. Tirtoji Šilutės apylinkių muzikinė medžiaga leidžia formuluoti mintį apie senesniojo lokalinio folklorinio sluoksnio gyvavimą XIX a., jo sambūvį su besiskverbiančiu vokiškuoju pasaulietiniu ir religiniu bei palaipsniui vykusį nykimą – du penktadaliai dainų nebeturi atitikmenų XX a. ir lietuvininkų, ir lietuvių dainuojamojoje tautosakoje. atrodytų, kad senesnįjį klodą „užklojo“ naujesnis, nes tam tikros XX a. lietuvininkų dainuotų populiarių dainų dalies XIX a. neužfiksuota, o gal jų ir nebūta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Liaudies dainos; Mažoji Lietuva; Muzikinis folkloras; Rytų Prūsija [East Prussia]; Šilutė; East Prussia; Folklore; Folksong melodies; Musical folklore; Silute.

ENArticle discusses the first period of documenting Lithuanian folklore in east Prussia from its beginnings in the 18th century up to the 20th century. The melodies of Lithuanian songs documented in the 19th century in the environs of Šilute – a small and relatively peripheral territory during the period under study – are analyzed. The study found that those most interested in Lithuanian folklore and language in east Prussia at that time were the initial, non-Lithuanian, scholars of indo-european studies whose attitude and initiatives mobilized the rural intelligentsia as well. This cooperation laid the tangible foundation for Lithuanian folklore and ethno-musical studies. Defects in methodology for documenting folkloric musical material in the 19th century, however, raise many problematic questions. These questions are addressed by comparison of the Lithuanian songs of the 19th and 20th centuries. Study of the musical material of the Šilute region leads to the formulation of an hypothesis about the survival of the ancient stratum of local folklore into the 19th century, its existence alongside the invading German secular and religious worldview, and its gradual extinction.The ancient musical stratum was “covered up” by the newer, because a specific portion of songs popular with and sung by the east Prussian Lithuanians have not been found in the 19th century, or perhaps were never there at all. [From the publication]