LTRemdamasi įdirbiu tokių garsių vizualumo tyrinėtojų kaip W. J. T. Mittchel, M. Jay bei V. Flusser, autorė nagrinėja vizualinio posūkio fenomeną – parodo, kaip ir kodėl XX a. filosofai ir kultūros tyrinėtojai susidomėjo vizualumo problematika ir kaip vizualumas įsivyravo sociokultūrinėje erdvėje. Straipsnyje išryškinamos vizualinio posūkio sąsajos su regėjimo privilegijavimu (okuliarcentrizmu) bei naujosiomis technologijomis. Grindžiant mintį, kad vizualumo įsivyravimas neturėtų būti siejamas su grįžimu prie nekūrybingo tikrovės kopijavimo ar atitikimo teorijos, išryškinami skirtumai tarp antikinės mimesis ir dabartinio vizualumo, kuris simbolizuoja ne grįžimą prie tradicinės atitikimo teorijos, bet veikiau iš naujo atrandamą postlingvistinį vaizdą, gimstantį iš vaizduotės, vizualumo ir regimos tikrovės sąveikos. Svarstant vizualiųjų studijų sąsajas su įvairiais humanitariniais mokslais išryškinami jų tiriami objektai ir taikomi metodai, grindžiama mintis, kad teoretikų dėmesys vizualumo studijoms bei naujų vizualumo studijų programų atsiradimas įvairiuose universitetuose bei aukštosiose mokyklose yra susijęs su vizualumo įsivyravimu dabartinėje kultūroje ir sparčiai augančiu šios srities specialistų poreikiu.Straipsnyje keliama prielaida, kad vizualumo studijos yra esmiškai tarpdisciplininis reiškinys, tačiau jos gali būti traktuojamas kaip atskira savarankiška disciplina, nors ir turinti veikiau studijinį negu mokslinį pobūdį. Tokios disciplinos tikslas yra sukurti ir pateikti teorijas, kurios padėtų suprasti, kaip vaizdai funkcionuoja platesnėje kultūrinėje sferoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mimesis; Okuliarcentrizmas; Tarpdiscipliniškumas; Vizualinis posūkis; Vizualumo studijos; Interdisciplinary; Mimesis; Ocularcentrism; Visual studies; Visual turn.
ENWith help of such well known scholars of visual culture as T. Mittchel, M. Jay and V. Flusser, the author examines the phenomenon of the visual turn, shows how and why twentieth century philosophers and scholars are interested in visual culture, and how visuality conquered various sociocultural spaces. Interfaces between the pictorial turn and privileging of vision over the other senses (ocularcentrism) and the new technologies are analyzed. The visual turn should not be understood as a mechanical copying of reality or an act without creativity. Thus, the author highlights the differences between the ancient theory of mimesis and the present concept of the visual. The present concept does not represent a return to a traditional theory of adequacy, but rather it represents a re-discovered post-linguistic image created by interaction of the imagination and visual and visible reality. Interfaces among popular visual studies and various social sciences and humanities are analyzed; their testing problems and methods are highlighted.The author concludes that the attention of scholars on visual studies and the rousing of new visual studies programs at various universities and high schools is connected with the domination of the visual aspect in contemporary culture and to the rapidly growing need for specialists who could work in various fields of visual culture. The author argues that visual studies is an interdisciplinary phenomenon, but it could be treated as a separate discipline having a rather studio nature. The aim of visual studies is to create and present theories to help understand how images function in the wider culture. [From the publication]