Mentaliniai prasmės atributai

LTHumanistikai svarbių mentalinių prasmės atributų svarstymo inspiracijos šiame straipsnyje susietos su įdomiu Meilės Lukšienės veikalu „Laiko prasmės“, priklausančiu dviem autorėms – motinai ir dukteriai, paantrašte: „Medžiaga besiformuojančios lietuvių inteligentijos mentalitetui suvokti“. Lemtingasis knygos veikėjas – raštytojas Jonas Biliūnas. Knygos savitumą stiprina jos tekstų dvilypumas: motina (Julija Biliūnienė-Matjošaitienė, Jono Biliūno našlė) tarsi teikia pirminę patirties medžiagą (atsiminimai, straipsniai, laiškai, dienoraščio fragmentai), kurią duktė, mokslininkė humanistė, plečia savosios patirties galimybėmis, ją svarsto, reflektuoja, sieja su teoriniais, metodologiniais konstruktais – su mentaliteto istorija, antropologija, tarpdisciplininiais požiūriais į literatūrą bei kultūrą. Straipsnio probleminė ašis siejama ir su humanistikos metodologijų bei jų galimybių svarstyba: 1) kaip humanitariniai mokslai santykiauja su pirmine medžiaga (atsiminimais, laiškais, dienoraščiais, užrašais ir kt.); 2) kaip objektas, į kurį nukreipiamas jo prasmes reflektuojantis žvilgsnis, veikia teorines perspektyvas; 3) kaip empatiškai suvokiamo teksto ir teorinės, distanciją išlaikančios žiūros sankirtose formuojasi naujos humanistinių prasmių bei jų tyrinėjimų trajektorijos. Mentalinės prasmės struktūros užpildomos žmonių pasirinkimais, apsisprendimais, rizikingais žingsniais, ištikimybe, įsipareigojimais, gailesčiu, viltimis, jų išsipildymais ir žlugimais. Tai tie patys žmogaus likimo parametrai, kurie yra svarbūs ir literatūrai, ir jos tyrinėjimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mentalitetas; Prasmė; Mentality.

ENThe inspiration of reflection on mental attributes of meaning in this article are connected to an interesting work by Meilė Lukšienė – “Laiko prasmės” [The meanings of time] – belonging to two authors – a mother and daughter, with a subtitle “Medžiaga besiformuojančios lietuvių inteligentijos mentalitetui suvokti” [Material for understanding the mentality of emerging Lithuanian intellectual class]. The fateful protagonist of the book is a writer Jonas Biliūnas. Uniqueness of the book is underlined by the dual nature of its texts: the mother (Julija Biliūnienė-Matjošaitienė, a widow of Jonas Biliūnas) seemingly provides primary experience material (recollections, articles, letters, diary extracts), which is extended by the daughter, a researcher of humanities, by means of her own experience; the material then is further discussed, reflected, connected to theoretical, methodological constructions – with the history of mentality, anthropology. The research agenda of the article is also linked to methodologies of the humanities and reflections of their possibilities: 1) how humanitarian sciences interact with the primary material; 2) how does an object, scrutinized by a reflective gaze, affects theoretical perspectives; 3) how does the intersection of emphatically understood text and theoretical, removed perspective forms new trajectories of humanistic meanings and their research. The structures of mental meanings are filled in by human choices, decisions, risky steps, loyalty, obligations, pity, hope, their fulfilment and failure. These constitute the same dimensions of human destiny, which are important for both – literature and literary research.