Apie gamtos figūras ir žmogiškas reikšmės: mėginimas tirti "Paskenduolę" semiotiniu metodu
LTAntano Vienuolio „Paskenduolė“ – ištyrinėtas kūrinys, kiekvienos skaitytojų kartos atrandamas iš naujo. Veronikos istorija šių dienų žmogui gali atrodyti sentimentali ir nelabai aktuali, tačiau teksto magija tebeveikia, ir niekas neginčija kūrinio meniškumo. Vienas iš būdų meniškumui nustatyti yra semiotikų siūloma teksto figūrų rišlumo ir jų sąsajos su prasmės struktūra revizija. Kuriuo būdu figūros pasirodo Vienuolio apsakyme ir ar įmanoma jų tarpusavio santykių logiką susieti su tam tikra pasaulio sąrangos tvarka, yra pagrindiniai šio tyrimo klausimai. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į tyrinėtojų mažiau aptartus, siužeto eigai ne itin svarbius teksto elementus, kurių aktualizavimas atskleidžia naujus reikšmės aspektus, mitinio mąstymo reliktus arba leidžia dar kartą pasidžiaugti rašytojo meistryste. Veronikos istorijoje atpažįstama ne tik Marijos rožančiaus naratyvo rėminanti struktūra, bet ir Kristaus kančios kelio pėdsakai. Joje ryški žemės semantika, ugnies figūros, floristinės detalės. Apsakyme gausu vaizdinių, kurie siejasi su baltų mitologiniu folkloru. Vienuolio apsakymas laikytinas tam tikru mitiniu pasakojimu apie dievybės atsiradimą, tarpininkės steigtį. Svarbiausiems gamtos elementams – ugniai, žemei, vandeniui, orui – atstovaujančios teksto figūros susijungia į meninį universumą, kuriame pagrindinės veikėjos mirtis įgyja mitinę aukos prasmę. Tai auka motinai žemei, apglėbiančiai gėles, bites ir žmones – su visomis jų meilėmis, tikromis ir netikromis kaltėmis, darbais ir mirtimis.Reikšminiai žodžiai: Antanas Vienuolis; Gamtos figūros; Paskenduolė; Reikšmė; Semantika; Semiotika; Teksto figūra; Antanas Vienuolis; Figure of text; Figures of nature; Meaning; Paskenduole; Semantics; Semiotics.
ENAntanas Vienuolis story Paskenduolė is an already studied work rediscovered by every new generation of readers. To modern man the story of Veronika may look sentimental and less relevant; however, the magic of the text still exists and no one is arguing on the artistry of this work. One of the ways to determine artistry is to use revision of coherence of text figures and their connection with the structure of meaning suggested by specialists of semiotics. The main issues raised in this research include the way the figures are presented in Vienuolis story and a fact analysing if it is possible to associate the logic of their interconnection with particular order of organization of the world. The article focuses on less studied text elements, not very important to the course of the plot, the actualization of which reveals new aspects of meaning and relicts of mythical thinking, or allows repeated appreciation of the excellence of the writer. In the story of Veronika it is possible to recognise not only the framing structure of narrative of Mary’s rosary, but also traces of the route of Christ’s suffering. It also involves semantics of the earth, figures of fire, and floristic details. The story is full of images associated with mythological folklore of the Balts. This story of Vienuolis is classified as a particular mythical narrative on occurrence of deity, establishment of intermediator. Text figures representing fundamental natural elements, i.e. fire, earth, water, and air, connect with each other to form artistic versatility, where the death of the main character receives mythical essence of sacrifice. It is a sacrifice to mother Earth, embracing flowers, bees, and human beings, together with their affections, realistic and non-realistic faults, deeds, and deaths.
