Tradiciniai vestuvių papročiai ir senovės lietuvių dievas Perkūnas

LTPranešime ieškoma sąsajų tarp vaisingumą skatinančių apeigų tradicinėse vestuvėse ir senovės lietuvių dievo Perkūno. Koncentruojamasi į du, autoriaus požiūriu, pagrindinius vaisingumo skatinimo vestuvėse momentus: kalimo – daužymo ir liejimo – barstymo, nes juose ryškiausiai ir galima įžvelgti ryšį su Perkūnu. Atskleisdamas pirmąją grupę, autorius nurodo, kad jai priklauso javų kūlimo imitavimas, įvairių indų daužymas, sugultuvių sūrio kapojimas, duonos dalijimas, jaunosios vežimo, papuošalų, vainiko nudraskymas. Antrajai grupei priskiriamas grūdų barstymas, vandens šlakstymas, ritualinio gėrimo liejimas. Parodoma, kad daugelis apeigų vestuvių papročiuose vienaip ar kitaip susijusios su dievu Perkūnu, o kad Perkūnas yra dangiškų vestuvių dalyvis, patvirtina ne tik latvių, bet ir lietuvių tautosaka, taip pat švedų, suomių, norvegų, danų, vokiečių, estų pasakų siužetai. Perkūno imitacija, autoriaus nuomone, galima laikyti ir vestuvių palydos šaudymą, būgnijimą, šūkavimą sutinkant svečios šalies pulką, lydint jaunuosius į bažnyčią, parvedliaujant nuotaką į vyro namus, per jaunųjų guldytuvių ar jaunosios apmartavimo apeigas. Daroma išvada, kad kad 19 a. pabaigos - 20 a. pradžios vestuvių aprašuose jau niekur neminimas Perkūnas, nebeatliekama vestuvėse ir jokių jam skirtų apeigų, tačiau kur kas ilgiau išlieka ritualai, ypač tokie, kuriais atkartojami pasaulio pradžioje vykę įvykiai, ir vienas jų - dangiškosios vestuvės, kurių niekaip negalima įsivaizduoti be ryškiausio ir galingiausio lietuvių dievo Perkūno.Reikšminiai žodžiai: Apeigos; Dievas Perkūnas; Lietuviai; Mitologija; Perkūnas; Ritualas; Vaisingumas; Vestuvių tradicijos; Vestuvės; Fertility; God Perkūnas; Lithuanians; Mithology; Mythology; Rite; Ritual; Thunder; Wedding; Wedding traditions.

ENThis paper involves search of connection between fertility inducing rituals in traditional weddings and ancient Lithuanian god Perkūnas (eng. The Thunderer). The focus is on two moments of fertility inducement during weddings fundamental to the author, i.e. hammering (breaking) and watering (spreading) because these activities reveal salient relation with Perkūnas. Revealing the first group the author notes that it includes imitation of crop threshing, breaking of various dishes, chopping of cheese associated with seeing the newlyweds to bed, sharing of bread, tearing of bride’s carriage, apparel, and wreath. The second group involves grain spreading, water sprinkling, and watering of ritual liquid. It is revealed that many rituals in wedding traditions are in one way or another associated with the god Perkūnas, and not only Latvian, but also Lithuanian folklore and plots of Swedish, Finnish, Norwegian, Danish, German, and Estonian tales confirm that Perkūnas is a participant of heavenly weddings. According to the author, shooting of wedding escorts, drumming, shouts during the welcoming of guests, accompaniment of the bride and groom to the church, driving of the bride to her husband’s home, rituals done during the seeking of the newlyweds to the bed or those done to the bride by a matron of honour may be treated as imitations of Perkūnas. It is concluded that in the records of weddings in the end of XIX century and in the beginning of the XX century there are no mentioning of Perkūnas, there are also no rituals done during weddings intended to this god; however, rituals, especially the ones repeating events which had happened in the beginning of the world, including the heavenly wedding which is unimaginable without the most salient and powerful Lithuanian god Perkūnas are used for much longer.

• Dėl Austėjos, Bubilo, Bičbirbio kilmės ir funkcijų / Rimantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 24, p. 28-45.
• Dėl Puškaičio, barstukų ir markopolių kilmės bei funkcijų / Rimantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 26, p. 51-60.
• Jaunų dienų/erotiniai simboliai lietuvininkų ir Veliuonos krašto dainose : (lietuvių ir Europos tautų papročių kontekstas: spalvinis aspektas) / Aušra Kavaliauskienė. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 24, p. 97-114.
• Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios : nuo apeigos iki prietaro / Rimantas Balsys ; Klaipėdos universitetas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. 445 p.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių šeima ir papročiai / Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
• Prūsų ir lietuvių turto dievybės : nuo Pilnyčio iki Skalsos / Rmantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2006, Nr. 32, p. 24-40.
• Sodybos ir namų dievai : nuo apeigos iki prietaro / Rimantas Balsys. Žmogus ir gyvenamoji aplinka : konferencijų ciklas "Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėžiūros ir pasaulėjautos aspektai" : konferencijos medžiaga, Vilnius, 2006 balandžio 20-21 d. / sudarė Nijolė Marcinkevičienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007. P. 38-47.