Tapatybės mitologija, arba idealūs žaidimai su praeitimi
LTStraipsnio dėmesio objektas – nacionalinio tapatumo problema postmoderniame amžiuje. Pažymima, kad nacionalumas kaip aktuali šių dienų paradigma išsaugo metafizinį istorinį horizontą ir naujomis prasminėmis sugestijomis skleidžiasi postmoderniame virtualybės ir naujųjų technologijų triumfo pasaulyje, kuriame tradicinės vertybės tampa reliatyvios. Autorės nuomone, plačiau suvokiant europietiškąjį universalumą, mitiniuose tapatybės ieškojimuose svarbu atsisakyti pagrindinių prasminių dilemų: sena prieš nauja, globalu prieš lokalu, europietiška prieš tautiška, bendra prieš individualu ir nesitenkinti vadinamąja narcisizmo kultūra, kai savivoka tapatinama su socialiniu reikšmingumu. Pabrėžiama, kad esama tvaresnių už socialinius vaidmenis tapatumo šaltinių, kurie apima savęs konstravimo ir individualizacijos procesus, saugo vertybines orientacijas, propaguoja idealius, svarbius, laikui atsparius dalykus. Atskleidžiama, kad tėvynės klausimas kaip mitologinė dilema aktualus ir šių laikų pasaulyje: net ir žmonės, užaugę emigracijoje, stengiasi išsaugoti savo šaknis, kai kurie grįžta į tėvų žemę ir mėgina joje pritapti. Tačiau pabrėžiama, kad naujoji Europa vis dėlto sparčiai keičia esmines istorines tapatumo nuostatas, kurdama tam tikrą nacionalumo efemeriją. Reziumuojama, kad pasaulio įvairovė, laiko ir erdvės metamorfozės skatina nenutrūkstamas savęs ir savojo tapatumo paieškas. Teigiama, kad atsiverdami naujoms interpretacijoms, susidurdami su naujais iššūkiais, kuriame savąją mitologiją tapatumo ir ateities dėlei.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Istorinė atmintis; Mitas; Praeitis; Tapatybė; Tapatybė, globalizacija, nacionalizmas, praeitis; Tautinė tapatybė; Tautybė; Historical memory; Identity; Identity, globalization, nationalism, past; Memory; Myth; National identity; Nationality; Past.
ENThis article focuses on the issue of national identity in post-modern times. It is noted that nationality as a relevant paradigm of present times preserves metaphysical historical horizon and using new meaningful suggestions unfolds in the post-modern world of triumph of virtuality and new technologies, where traditional values are relative. According to the author, in mythical researches of identity using broader comprehension of European versatility it is important to forget the main meaningful dilemmas, i.e. old versus new, global versus local, European versus national, and general versus individual, and not to settle for so-called culture of narcissism, when self-perception is treated as a social relevance. It is highlighted that there are sources of identity more sustainable than social roles, which involve processes of self-formation and individualisation, preserve valuable orientations, and uphold ideal, important, and time resilient things. It is revealed that the issue of homeland as a mythological dilemma is also relevant to the world of present times: even people raised in foreign countries coming back to the land of their parents and trying to fit in are eager to preserve their roots. However, it is emphasized that creating a particular ephemeral nationality the new Europe is nevertheless rapidly changing essential historical provisions of identity. It is concluded that the diversity of the world, and the metamorphosis of time and space motivate continuous search of oneself and own identity. It is stated that for the sake of identity and future when we open ourselves to new interpretations and face challenges we are creating our own mythology.
