Darbo našumo ir darbo užmokesčio tarpusavio priklausomybės vertinimas Lietuvos pavyzdžiu

LTDarbe analizuojamas darbo užmokesčio ir darbo našumo tarpusavio ryšys įvairiose šalies ekonominėse veiklose. Sutinkama, kad tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo egzistuoja tarpusavio priklausomybė. Diskutuojama, ar darbo našumas lemia darbo užmokesčio dydį, ar darbo užmokestis lemia darbo našumo didėjimą. Remiantis neoklasikine ekonomikos teorija, galima teigti, kad darbo užmokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į darbo našumą, o pagal efektyvaus darbo užmokesčio modelį, augantis darbo užmokestis skatina darbo našumo augimą. Skirtingų teorijų esminės nuostatos, vis dėlto leidžia pagrįsti teiginį, kad tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo egzistuoja tiesioginis tarpusavio ryšys. Dėl didėjančio darbo našumo įmonės nedidindamos kainų ir nemažindamos pelno gali padidinti darbo užmokesčio dydį. Darbo našumui augant, didėja įmonių konkurencingumas bei auga šalies ekonomika, mažėja nedarbas. Siekiant išsaugoti esamus darbuotojus, didinamas darbo užmokestis, tačiau jei darbo užmokestis auga sparčiau nei darbo našumas, šalyje gali paspartėti infliaciniai procesai. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais nustatyta, kad 2002-2011 m. laikotarpiu darbo našumas paaiškina didelę darbo užmokesčio variacijos dalį bendra šalies mastu, tačiau atskirose ekonominėse veiklose šis tarpusavio ryšys ne visada pasitvirtina. Vyrauja tendencija, kad ekonominėse veiklose, kuriose analizuojamu laikotarpiu buvo pasiektas mažiausias darbo našumas vienam užimtajam buvo mokamas taip pat mažiausias darbo užmokestis bei veiklose, kuriose sukurtas didžiausias našumas vienam užimtajam - mokamas vienas iš didžiausių darbo užmokesčių šalyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo našumas; Darbo užmokestis; Ekonominės veiklos; Economic activity; Labour productivity; Labour wage.

ENThe study analyses the interrelationship of remuneration and labour productivity in various economic activities of the country. It discusses whether labour productivity determines the size of remuneration and whether remuneration determines the increase in labour productivity. Based on the neo-classical theory of economics, the size of remuneration is established with regard to labour productivity, and according to the model of efficient remuneration, the growing remuneration promotes the increase in labour productivity. The basic provisions of different theories allow substantiating the statement that there exists a direct interrelationship between remuneration and labour productivity. Due to the increasing labour productivity companies may increase the size of remuneration without increasing their prices and reducing their profits. When labour productivity increases, company competitiveness and the country’s economy grow, and the unemployment rate drops. In order to retain employees, remuneration is increased; however, if remuneration grows faster than labour productivity, the inflation processes may accelerate in the country. The results of the conducted study established that in 2002–2011 labour productivity explained a large share of variation in remuneration across the country, yet this interrelationship not always proves to be true in individual economic activities. There is a tendency that in those economic activities which reached the lowest labour productivity per employed person during the analysed period the smallest remuneration was observed and in those economic activities which reached the highest labour productivity per employed person the highest remuneration in the country was observed.