LTStraipsnyje siekiama pristatyti naują „Lietuvių kalbos žodyno“ (toliau – LKŽ) skaitymo būdą. LKŽ tekstas leidžia rekonstruoti konkrečių asmenybių, istorijos laikotarpių, kultūros faktų, kalbų kontaktų duomenis, lietuviškos pasaulėžiūros ir pasaulėjautos, lietuviškos tapatybės bruožus, remiantis tiksline konkrečių LKŽ šaltinių analize, skaitant LKŽ leksikografinius straipsnius, kaip tam tikru būdu sukurtą specifinį diskursą. Iškili baltistikos figūra – profesorius Adalbertas Bezzenbergeris – labai tinkamas pavyzdys pristatant LKŽ panaudotus jo mokslinius darbus, kaip leksikos šaltinius, kitų Prūsų Lietuvos rašytinių paminklų kontekste. Naujam skaitymo būdui iliustruoti pasirinkti Bezzenbergerio fizinę aplinką apibūdinantys žodžiai „marios“, „pamarys“, „pamariškis“. Šių žodžių pasakojimų analizė LKŽ leidžia teigti, kad žodyno leksikografiniai straipsniai yra ypatingai sukurtas kolektyvinis pasakojimas. Iš marių pasakojimo akivaizdu, kad lietuviai – ne jūrininkų tauta, marių prisibijo, jas suvokia kaip ribą, o ne kaip kontaktų galimybę, erdvės matą. Aprašyta tautosakinė situacija kelia nerimo ir grėsmės jausmą (pamariškių martelė skenduolė). Marios nėra ir ekonominis reiškinys; tai gana pagarbiai romantizuojamas, idiliškas objektas, vertinamas geografiškai, bet ne iš asmeninės patirties. Iš leksikografinių straipsnių matyti, kad pasakojimo, interpretacijų – marių, pamario ir pamariškio – aplinka įvertinta „sausumos“ žmogaus požiūriu. Atrodo, kad šių sąvokų, kaip savasties, nėra žodyno pasakojime ir, visai gali būti, jų nėra ir lietuvių giliojoje tapatybėje.Reikšminiai žodžiai: Aiškinamasis lietuvių kalbos žodynas; Diskursas; Kultūros istorija; Leksikografija; Leksikografinis straipsnis; Leksikografinė priega; Lietuvių kalbos žodynas; Pasaulėžiūra; Žodyninis straipsnis; Culture history; Dictionary of the Lithuanian Language; Discourse; Entry; Explanatory dictionary of the Lithuanian language; Lexicographical entry; Lexicography; World outlook.