Lokalios tapatybės (Prūsijos Lietuva) aktualizavimo tradicija Rytų Prūsijoje XIX-XX amžių sandūroje: problemos atspindys Franzo Tetznerio ir Alberto Zwecko darbuose

LTPrūsijos Lietuva (Mažoji Lietuva) XIX a. antrojoje pusėje tapo įdėmaus vokiečių autorių tyrinėjimo ir aprašymo objektu. [...] Ypač minėtini Karaliaučiuje (Konigsberge) dirbęs teisininkas ir rašytojas Ludwigas Passarge, Leipzigo universiteto profesorius, kultūros istorikas ir literatas Franzas Tetzneris ir Klaipėdos gimnazijos mokytojas Albertas Zweckas. [...] Straipsnyje siekiama argumentuoti savotišką fenomeną – nemažos vokiečių šviesuomenės dalies įsitraukimą į Prūsijos Lietuvos etnokultūrinio paveldo tyrimo ir išsaugojimo veiklą, ją susiejant su vokiečių nacionalizmo istorijos kontekstu. [...] Prūsijos lietuvių etnokultūrinės praeities aktualizavimas Franzo Tetznerio ir Alberto Zwecko tekstuose buvo suponuotas lokalios tapatybės ir nacionalistinės vokiečių tapatybės XIX – XX a. sandūroje Rytų Prūsijoje akcentavimo tendencijų, o tai padėjo ne tik atskleisti Prūsijos lietuvių tapatybę šiame krašte, bet ir parodyti neigiamą asimiliavimo ir germanizavimo procesų poveikį jai. Tetznerio ir Zwecko tekstų komparatyvistinė analizė leidžia konstatuoti, jog abu autoriai panašiai vertino Prūsijos lietuvių lokalios tapatybės faktorių, pirmiausiai pabrėždami lietuvių kalbos ir germanizavimo politikos kontroversijas XIX – XX a. sandūroje ir Prūsijos Lietuvos etnokultūrinės tradicijos išsaugojimo reikšmę. [...] abiejų autorių darbai padeda užpildyti tam tikras tuščias erdves, sąlygotas Mažosios Lietuvos istoriografijos tradicijos XX a. ypatumų, siekiant suvokti Prūsijos lietuvių kultūrinę tapatybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asimiliacija; Etninis kultūrinis paveldas; Etninis-kultūrinis paveldas; Lokalinė tapatybė; Prūsijos lietuviai; Vietinis tapatumas; Assimilation; Ethnic cultural heritage; Local identity; Prussian Lithuanians.

ENPrussian Lithuania (Lithuania Minor) became an object of intent researches and descriptions made by German authors in the second part of the 19th c. [...] Especially noticeable were Ludwig Passarge, a lawyer and a writer who worked in Königsberg, Franz Tetzner, a professor at Leipzig University, historian of culture and litterateur, and Albert Zweck, a teacher at Klaipėda gymnasium. [...] The article aims to reason a particular phenomenon which was the involvement of a quite big part of German intellectuals into the research and preservation activities related to the ethnocultural heritage of Prussian Lithuania by relating it to the historical context of German nationalism. [...] The actualisation of ethnocultural past of Prussian Lithuanians in the works of Franz Tetzner and Albert Zweck was supposed by the emphasis on trends of local identity and German nationalistic identity at the turn of the 20th c. in East Prussia; this helped not only to reveal the identity of Prussian Lithuanians in the territory but to present a negative influence of assimilation and Germanisation processes, as well. A comparative analysis of Tetzner and Zweck's texts allows us to state that both authors had similar valuations regarding the factor of local identity of Prussian Lithuanians; first of all, they emphasized the controversies of the Lithuanian language and Germanisation policy at the turn of the 20th c. and the importance of preservation of ethnocultural tradition of Prussian Lithuania. [...] the works of both authors help to fulfil the gaps which appeared because of the peculiarities of the historiographic tradition of Lithuania Minor in the 20th c. in order to understand the cultural identity of Prussian Lithuanians.

• Borusianistinio didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Rytų Prūsijos provincijoje XIX-XX amžių sandūroje: atvejo analizė provincijos kontekste / Vasilijus Safronovas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 23, p. 31-68.
• Damals in Ostpreußen : der Untergang einer deutschen Provinz / Andreas Kossert. München : Deutsche Verlags-Anstalt, 2008. 255 p.